Gruodžio 8-9 d. Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) vykdomasis komitetas. Generalinis sekretorius Luca Visentini savo komunikacijoje apžvelgė svarbiausias organizacijos aktualijas. Tarp jų – darbo su Konferencija dėl Europos ateities eiga, Rudens paketas ir Europos semestro bei Tvarių finansų situacija, ETUC diskusijos dėl privalomų skiepijimo schemų vertinimo, ETUC nuomonės dėl mašinų produktų bei glifosatų pakartotinio autorizavimo Europoje gryninimas, Socialinio dialogo darbo programos derybos, Europos Komisijos apžvalga dėl konkurencijos politikos, atnaujinimai dėl komandiruojamų darbuotojų, naujienos dėl Europos darbo institucijos, taip pat Europos socialinio saugumo pasas, Užimtumo komiteto ETUC reikalavimų dėl daugiau demokratijos darbe patvirtinimas, profesinių sąjungų veikla dėl Europos žaliojo kurso tikslų, atsakas kraštutinei dešinei bei kita.

L.Visentini pabrėžė, kad šiuo metu vyksta vieša EK konsultacija dėl fiskalinių taisyklių peržiūros ir galimos ES ekonominės valdysenos reformos. Dėl to jis skatino kuo daugiau konfederacijų, šakinių organizacijų jose dalyvauti. Terminas – metų pabaiga. Viena pagrindinių profesinių sąjungų judėjimo žinučių – ne griežtoms taupymo priemonėms bei būtinybė didesnėms viešosioms investicijoms.

Apie keletą komiteto temų – plačiau.

Diskusijos dėl specialaus TUC statuso ir EUROMIL narystė

Po „Brexit“ ETUC organizacija narė iš Didžiosios Britanijos atsidurė keistoje situacijoje: nors jos šalis nebepriklauso ES, TUC nori likti ETUC sudėtyje. Dėl to diskutuota, kokia forma galėtų vykti bendradarbiavimas – galvojama įsteigti naują narystės formą.

Kol kas aptariamus tokios narystės kriterijus atitiktų tik TUC, bet galimai ateityje tai tiktų ir profesinių sąjungų konfederacijoms iš Gruzijos, Ukrainos, Moldovos. Prašoma, kad tokių narių narystės mokestis turėtų būti mažesnis, nes ETUC daug dirba su ES reikalais, kas tokioms šalims, nebūtų tiek aktualu. Tiesa, tai kelia klausimų dėl balsavimo teisės ETUC. Daug kas laikėsi nuomonės, kad yra kategorijų, dėl kurių šios kategorijos organizacijoms nebūtų tinkama balsuoti (LPSK taip pat išreiškė tokią poziciją). Kol kas sunku rasti bendrą poziciją: yra daug politinių aspektų, kokią įtaką ir kokias pareigas turėtų turėti TUC, jog padėtis būtų tinkamai subalansuota.

Kitas klausimas ETUC Vykdomajame komitete dėl narystės – diskusijos dėl EUROMIL (Europos karinių organizacijų susivienijimai ir profesinės sąjungos) narystės ar dalyvavimo ETUC veikloje kaip stebėtojai. Kol kas dalis jos organizacijų narių dirba su CESI. Be to, didelė dalis narių (2/3) yra iš vienos šalies – Vokietijos, kur tiesiogiai konkuruoja su dabartine ETUC nare. Nutarta, kad šiuo metu bus nediskutuojama dėl narystės ar stebėtojo statuso apskritai, bet tęsiamas dialogas. Juolab, kad kai kurios ETUC organizacijos, kaip EPSU, puikiai bendradarbiavo su EUROMIL, tad siūlyta bendradarbiauti, kad ir per EPSU rėmus.

Rezoliucija dėl Teisingos pertvarkos teisinės bazės: paketo „Pasiruošimas 55” kontekstas

Gyvenant didelių ES ekonomikos ir darbo rinkų pokyčių laikais, ETUC kviečia priimti Teisingos pertvarkos (Just transition), kaip Europos Žaliojo kurso dalies, teisinę bazę. Ji turėtų eiti greta „Fit for 55” paketo. ETUC nuomone, to reikia, kad šio paketo galimos neigiamos socialinės pasekmės nebūtų ignoruojamos bei būtų tvirčiau įtvirtinta nuostata dėl būtinybės kurti kokybiškas darbo vietas

Priminsime, kad Paketo esmė – suderinti ES klimato ir energetikos sritis, kad būtų judama link naujų Europos „žaliųjų“ tikslų, nusakytų neseniai priimtame Klimato įstatyme. Nors Europos profesinės sąjungos palaiko Paketo keliamus klimato tikslus, jos atkreipia dėmesį, kad daliai darbuotojų, ypač tų, kurie dirba nuo „nešvarios“ energijos priklausomuose regionuose ar energijai imliuose sektoriuose, bus nemažų pasekmių. Šie sektoriai neišvengiamai stipriai transformuosis. Be to, nors sveikintinos, žaliosios politikos neproporcingai stipriau paveiks ekonomiškai silpnesnes grupes. Tai visuomenėse gali dar labiau padidinti nelygybę. Dėl to ETUC ragina gerokai sustiprinti Europos žaliojo kurso socialinę ir su darbų kūrimu susijusią pusę – taip kartu būtų siekiama ir Europos socialinio teisių ramsčio bei Porto deklaracijos tikslų.

Taip pat, nors ETUC sveikina Europos teisingos pertvarkos fondo įsteigimą, atkreipia dėmesį, kad jis nepakankamai finansuojamas. Be to, svarbu žiūrėti ir į tiekimo grandines.

ETUC mano, kad situacijai padėtų ir geresnis profesinių sąjungų įtraukimas formuojant Teritorinius teisingos pertvarkos planus, taip pat turi būti dedamas aiškus akcentas dėl kokybiškų darbų kūrimo, per žaliosios pertvarkos sukeltą transformaciją. Galiausiai – Nacionaliniai energetikos ir klimato planai turi būti įtraukę teisingos pertvarkos strategijas.

Skaitmeninio profesinių sąjungų judėjimo iniciatyva

ETUC Vykdomajame komitete priimta rezoliucija dėl pilotinio projekto dėl skaitmeninės Europos profesinės sąjungos kūrimo. Tai turėtų apimti peticijų platformą su kampanijų galimybe; rėmėjų, galinčių skaitmeninėje erdvėje palaikyti profesinių sąjungų tikslus, duomenų bazę; taip pat organizavimo funkciją.

Pastaraisiais metais daug profesinių sąjungų veiklos turėjo adaptuotis skaitmeninei erdvei ir suprasta, kad reikalinga skaitmeninė infrastruktūra, kurios pagalba galėtų stiprėti Europos profesinių sąjungų judėjimas. Šiuo metu gauta apie 30 aplikacijų dėl nacionalinių projektų. Didžioji dalis jų (90%) koncentruota į skaitmeninę profsąjungų veiklą. LPSK taip pat yra pateikusi projekto pasiūlymą.

Rezoliucija dėl ES ekonominės valdysenos peržiūros

Šioje rezoliucijoje aptarti veiksmai, kurių planuoja imtis ETUC bei jai priklausančios nacionalinės organizacijos, kad darytų įtaką politiniams sprendimams, siektų konsensuso dėl ekonominės valdysenos peržiūros (remiantis profesinių sąjungų vertybėmis), bei stiprintų tokio naratyvo matomumą.

Svarbiausia – ETUC siūlo du aktualiausius kelius: 1) pateikti kuo daugiau profesinių sąjungų atsakymų EK viešosioms konsultacijoms dėl ekonominės valdysenos pertvarkos ir 2) Europos masto mobilizacijos kampanija, pasisakanti už naują ekonominę ir socialinę ES valdyseną.

Dabar, po pristabdymo dėl pandemijos, EK vėl vyksta ekonominės valdysenos peržiūra. Yra tam tikrų pokyčių, dėl to atnaujinti EK viešosios konsultacijos klausimai. Kaip minėta, svarbu, kad dalyvautų ne tik ETUC ar nacionalinės konfederacijos, bet ir federacijos ar net būtų teikiami asmeniniai atsakymai. Pabaigos data – metų pabaiga. Parengtos gairės, atspindinčios ETUC prioritetus.

Antas veiksmas – informacinė kampanija turėtų prasidėti pasibaigus konsultacijoms, t. y. nuo 2022 m. pradžios. Dalį nacionaliniams kontekstams galimos adaptuoti medžiagos kampanijoms pateiks ETUC. Svarbiausia, kad į naują ekonominę valdyseną būtų daugiau įtraukti socialiniai aspektai.

Rengėjai pabrėžė šio laikotarpio svarbą apsprendžiant, kokia bus ES ekonomika ateityje. Rezoliucija palaikyta.

Daugiau demokratijos darbe

Paminėtinas ir didesnės demokratijos darbovetėse tema. Šią savaitę Europos Parlamento plenarinėje sesijoje kaip tik turėtų būti balsuojama dėl ataskaitos šia tema. ETUC pozicijos esmė šiuo klausimu – stiprinti advokaciją, kad darbuotojų balsas būtų labiau girdimas sprendžiant jų darboviečių reikalus. Čia tikimasi teisinių pokyčių, o kol kas dirbama su dabar turima teisine baze.

Aptarta „Democracy at work goes local“ iniciatyva, pagal kurią norima didesnės konkrečios paramos nacionalinėms profesinių sąjungų konfederacijoms (ETUC narėms), padėti mobilizuojantis. Tai ypač svarbu, kai gyvename skaitmeninės ir žaliosios pertvarkų metu, kas sukels daug pokyčių bei su tuo susijusių socioekonominų pasekmių.

Taip pat keltas klausimas, ar ETUC neturėtų pradėti diskutuoti ir dėl Europos darbo tarybų direktyvos peržiūros, vis tik organizacijos narės neturėjo bendros nuomonės.