Europos Komisija pateikė Europos semestro pavasario dokumentų rinkinį, kurio esmė – valstybėms narėms, laipsniškai atveriančioms savo ekonomiką, pateikti fiskalines gaires. Jomis siekiama padėti valstybėms narėms, kuo labiau pasinaudojant pagrindiniu priemonės „NextGenerationEU“ mechanizmu – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP), stiprinti ekonomikos atsigavimą. Turint omenyje sąsajas su valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais, kuriuose išdėstytos EGADP lėšomis finansuosimos investicijos ir reformos, Europos semestras šiemet pakoreguotas.
Fiskalinės politikos gairės ir tolesnis bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymas
2020 m. kovo mėn. pradėjus taikyti Stabilumo ir augimo pakte nustatytą bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą, valstybėms narėms sudarytos sąlygos greitai reaguoti ir imtis neatidėliotinų priemonių ekonominiam ir socialiniam pandemijos poveikiui sušvelninti. 2021 m. kovo 3 d. Europos Komisijos komunikate dėl fiskalinės politikos paaiškinta, kad sprendimas nutraukti bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą turėtų būti priimamas atlikus bendrą ekonominės padėties vertinimą, kurio pagrindinis kiekybinis kriterijus būtų ES ekonominės veiklos mastas, palyginti su iki krizės buvusiu mastu. Remiantis Europos Komisijos 2021 m. pavasario ekonomine prognoze, bendroji nukrypti leidžianti išlyga bus toliau taikoma 2022 m., o jos taikymą numatoma nutraukti 2023 m.
2021 ir 2022 m. fiskalinė politika turi išlikti remiamojo pobūdžio. Valstybės narės turėtų stengtis nenutraukti paramos per anksti ir visapusiškai pasinaudoti EGADP finansavimu. Investicijų ir reformų įgyvendinimas pasinaudojant EGADP padės paremti ekonomikos atsigavimą, didinti potencialų augimą ir užimtumą, mažinti disbalansus ir gerinti viešųjų finansų būklę. 2022 m. nacionalinė fiskalinė politika turėtų tapti labiau diferencijuota, nors visos valstybės narės turėtų išlaikyti investicijas atsigavimui paremti. Kai leis sąlygos, valstybės narės turėtų vykdyti politiką, kuria vidutiniu laikotarpiu užtikrinamas fiskalinis tvarumas.
Pagal 126 straipsnio 3 dalį rengiamas pranešimas dėl Sutartyje nustatytų deficito ir skolos kriterijų laikymosi
Europos Komisija priėmė pranešimą pagal Sutarties dėl ES veikimo 126 straipsnio 3 dalį dėl visų ES valstybių narių, išskyrus Rumuniją, kuriai jau taikoma Pakto korekcinė dalis. Šiame pranešime vertinama, ar valstybės narės laikosi Sutartyje nustatytų deficito ir skolos kriterijų. Analizė rodo, kad deficito kriterijų vykdo Bulgarija, Danija ir Švedija, o visos kitos valstybės narės jo nevykdo. Skolos kriterijaus nevykdo 13 valstybių narių (Belgija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Kipras, Vengrija, Austrija, Portugalija, Slovėnija ir Suomija).
Europos Komisija mano, kad šiuo metu sprendimai dėl to, ar valstybėms narėms taikyti perviršinio deficito procedūrą, neturėtų būti priimami. Rumunijai EK rekomenduoja atnaujinti fiskalinio koregavimo planą, siekiant perviršinio deficito padėtį ištaisyti 2024 m.
Makroekonominių disbalansų naikinimas
Europos Komisija nustatė, kad su disbalansais ir perviršiniais disbalansais susijusių makroekonominio pažeidžiamumo veiksnių yra 12-oje valstybių narių, dėl kurių pagal 2021 m. įspėjimo mechanizmo ataskaitą reikėjo atlikti nuodugnias analizes. Perviršinių disbalansų tebėra trijose valstybėse (Kipre, Graikijoje ir Italijoje), o disbalansų nustatyta kitose devyniose (Kroatijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Rumunijoje, Ispanijoje ir Švedijoje).
Reformų ir investicijų įgyvendinimas pagal EGADP turėtų padėti įveikti iššūkius, nurodytus ankstesniuose semestro cikluose, ir atlikti svarbų vaidmenį naikinant esamus makroekonominius disbalansus.
Griežtesnės priežiūros ataskaita ir priežiūros po programos įgyvendinimo ataskaitos
Europos Komisija priėmė dešimtąją Graikijai skirtą griežtesnės priežiūros ataskaitą. Ataskaitoje daroma išvada, kad, nepaisant dėl COVID-19 pandemijos susiklosčiusių sudėtingų aplinkybių, Graikija ėmėsi būtinų veiksmų, kad įvykdytų konkrečius įsipareigojimus.
Europos Komisija taip pat priėmė Airijai, Ispanijai, Kiprui ir Portugalijai skirtas priežiūros po programos įgyvendinimo ataskaitas. Ataskaitose padaryta išvada, kad kiekvienos atitinkamos valstybės narės pajėgumas grąžinti paskolas nenukentėjo.
Užimtumo gairės
Užimtumo gairėse nustatomi bendri nacionalinės užimtumo politikos prioritetai, kad ji būtų įtraukesnė ir teisingesnė. 2020 m. spalio mėn. priimtos gairės buvo atnaujintos, kad, atsižvelgiant į Komunikatą dėl tvirtesnės socialinės Europos teisingai pertvarkai užtikrinti ir apimant JT darnaus vystymosi tikslus, į tekstą būtų įtraukti aplinkos tvarumo ir skaitmeniniai aspektai. Be to, jose pateikiant konkrečių rekomendacijų, kuriomis siekiama mažinti COVID-19 krizės poveikį užimtumui ir socialinį poveikį, šalinami krizės padariniai.
Kadangi dabartinės užimtumo gairės vis dar aktualios, Europos Komisija siūlo jas perkelti į 2021 m. ir akcentuoti vaidmenį, kurį atliks nauji pagrindiniai Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane nustatyti ES tikslai ir su Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimu susijusios politinės gairės.
Europos Komisija ragina Euro grupę ir ES Tarybą aptarti dokumentų rinkinį ir patvirtinti šiandien pateiktas gaires. Ji tikisi pradėti konstruktyvų dialogą su Europos Parlamentu dėl šio dokumentų rinkinio turinio ir kiekvieno vėlesnio Europos semestro ciklo etapo.
Daugiau informacijos:
Klausimai ir atsakymai (anglų k.)
2021 m. pavasario Europos semestro dokumentų rinkinys
Šaltinis: Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje
