Profesinės sąjungos peržengė savo komforto zoną

Balandžio 7 d. vyko Baltijos jūros profesinių sąjungų tinklo (BASTUN), kuriam šiuo metu pirmininkauja Lietuva, ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) nuotolinis seminaras apie socialinio dialogo svarbą per pandemiją Baltijos jūros regione.

Pagrindiniai pranešėjai – Tarptautinės darbo organizacijos Darbuotojų veiklos darbuotojų biuro (ILO ACTRAV) direktorė Maria Helena André, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos profesinių sąjungų patariamojo komiteto (TUAC) generalinis sekretorius Pierre Habbard, o apie Lietuvos situaciją pasakojo bei diskusiją apibendrino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė bei dabartinė BASTUN prezidentė Inga Ruginienė.

Anot M. H. André, nors šalyse socialinio dialogo padėtis skirtinga, galima matyti, kad daug kur profesinės sąjungos seniai išėjo iš savo komforto zonos, t. y. be tradicinių savo veiklų bei temų ėmėsi naujų iniciatyvų. „Tai gerai. Profesinės sąjungos privalo būti inovatyvios, kad išliktų aktualios“, – įsitikinusi ji.

Žinoma, neaiškiais laikais darbo rinkose ir ekonomikose, įprastų teisinių konsultacijų svarba ir poreikis tik dar labiau išaugo.

Per diskusiją taip pat pabrėžta, kad profesinės sąjungos privalo siekti pakankamų pajėgumų, kad galėtų daryti įtaką politinei darbotvarkei, nes išlieka reali grėsmė, kad vyriausybės sugrįš prie žalingų griežto taupymo politikos priemonių: „Stiprios, nepriklausomos darbuotojų ir darbdavių organizacijos su techniniais pajėgumais ir prieiga prie aktualios informacijos, taip pat ir politinė valia ir nevengimas įsipareigoti, yra būtinos prielaidos kokybiškam socialiniam dialogui“.

P. Habbard atkreipė dėmesį, kad dažnai per įvairias krizes socialinis dialogas suintensyvėja; antra vertus, jo tvarumas – kitas reikalas. Jo pasiūlymas, kaip tai geriau užtikrinti susideda iš tokių veiksmų:

    • darbuotojai turi suvokti, kodėl socialinis dialogas yra svarbus bei naudingas, ir jį palaikyti;
    • profesinės sąjungos privalo inovuoti, kad išliktų aktualios: tai reiškia ir naujus veiklos metodus bei strategijas, ir naujas temas;
    • bendradarbiavimas su darbdavių organizacijomis dėl socialinio dialogo yra svarbus: jei jie ne prie derybų stalo, sunku tikėtis sėkmės; deja, daug kompanijų vis dar negalvoja apie ilgalaikę perspektyvą ir profesinių sąjungų užduotis yra įtikinti, kad socialinis dialogas finansiškai daugiau apsimokės;
    • daugiašališkumas išlieka ypač svarbia prielaida stabilioms ir klestinčioms visuomenėms; deja, daug pasaulio vyriausybių šiuo matu tai nėra prioritetas;
    • profesinės sąjungos privalo omenyje nuolat laikyti demokratijos svarbą – be demokratinių procesų tiesiog neįmanoma pasiekti tvaraus augimo.

Nerami ateitis

Kaip teigia P. Habbard, tikrąją krizės žalą darbo rinkoms pamatysime po trejų metų, taigi blogiausia – dar ne čia. Be to, kai kurios grupės pažeidžiamesnės nei kitos. Pirmiausia, moterys bei jauni darbuotojai. Nėra abejonių, kad šiose kategorijose matysime masinį nedarbą. Pirma, moterys bei jauni žmonės dominavo tuose sektoriuose, kurie buvo labiausiai paveikti pandemijos, dėl to jų perkvalifikavimas tampa dar aktualesnis. Be to, nepamirškime, kad moterims dažniau tenka rūpinimosi artimaisiais pareigos, per pandemiją joms dažniau tenka padėti vaikams mokantis namuose, kas vėlgi sumažina galimybes greitai grįžti į darbo rinką.

Jauni darbuotojai irgi susiduria su papildomais iššūkiais – būtent jie būna pirmi atleidžiami („paskutinis atėjo – pirmas išeina“ požiūris), taip pat jie dažniau dirba e.platformose, kurios jau yra tapusios prastų darbo sąlygų sinonimu. Pasak P. Habbard čia yra ir kita mažiau pastebima problema – jauni žmonės dažnai yra aktyvesni, besilankantys bei labiau besinaudojantys įvairiomis paslaugomis, daugiau pramogaujantys, tad jų sumažėjusios pajamos gali turėti dar didesnį neigiamą poveikį ekonomikoms. 

„Vis tik daug neišnaudoto potencialo, galinčio padėti pažeidžiamiems darbuotojams, matome skaitmeninėje ir ekologinėje srityse. Žinoma, vyriausybės turi gebėti priimti gerus strateginius sprendimus dėl investicijų“, – pažymi jis.

Pažeidžiamos Jūsų teisės darbe? Praneškite apie tai mums!