Paskutiniame Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) prekybos komiteto posėdyje vienas svarbiausių svarstytų klausimų buvo organizacijos pozicija dėl „Atnaujintos prekybos strategijos stipresnei Europai“. Šiuo metu dėl to vyksta viešos konsultacijos.

Pateikiame preliminarios ETUC pozicijos santrauką.

Kaip prekybos politika gali pagerinti ES atsparumą ir sukurti atviros strateginės autonomijos modelį?

• ETUC kviečia grįsti Europos prekybos ir investicijų politiką orių darbų kūrimu, pagarba fundamentalioms, žmogaus teisėms (įskaitant darbuotojų ir profesinių sąjungų teises), aplinkos ir bioįvairovės apsauga, laikantis Paryžiaus klimato kaitos susitarimo principų, ir viešųjų paslaugų stiprinimu.

• Reikalaujama ambicingo Europos Komisijos požiūrio, kad socialinės teisės nebūtų automatiškai aukojamos sekant ekonomines ir fiskalines taisykles. Dėl to Europos profesinės sąjungos vertina EK komunikatą “Prekyba visiems – Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (2015) kaip sveikintinčą posūkį vertybinės prekybos politikos link – deja, gera iniciatyva vis dar mažai perkelta į realybę.

• Kol kas realus darbo, žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos nuostatų įgyvendinimas išlieka esminiu rūpesčiu, o egzistuojantys dialogo mechanizmai yra per silpni norint išspręsti šias problemas.

• Būtina pakeisti daug ligšiolinių tarptautinės prekybos ir investicijų politikos praktikų: ES turėtų koncentruotis į naujo modelio, kuris būtų ekonomiškai atsparus, „žalesnis“, socialiai tvarus ir atsakingas, kūrimą, taip pat svarbu daugiau dėmesio skirti mažiau išsivysčiusių šalių poreikiams bei geriau atitikti Darnaus vystymosi tikslų, ypač akcentuojant 8 tikslą – orus darbai ir tvarus ekonomikos augimas, bei Paryžiaus susitarimo principus. Tokiu atveju prekybos politika padėtų kovoti su augančia nelygybe pasaulyje.

• Norint sukurti tvaresnes ir atsparesnes tiekimo grandines, privalu teisiškai įsipareigoti laikytis socialinių ir darbo standartų visame pasaulyje; pažeidėjams turi grėsti reali atsakomybė. Globalizacijos procesuose turi būti ryškesnė socialinė plotmė, kad darbo rinkose sustabdytume „lenktynes žemyn“.

• Daugiašalis bendradarbiavimas turi būti stiprinamas – pribrendo poreikis atnaujinti valstybių daugiašalio bendradarbiavimo sistemą.

• ETUC nepritaria korporatyvinių interesų formuojamai Europos prekybos ir investicijų darbotvarkei, kuri tik didina nelygybę ir dažnai daro žalą viešosioms paslaugoms. Europos profesinės sąjungos reikalauja, kad tarptautinės prekybos praktikos aktyviai gintų bei stiptintų socialinius bei aplinkosauginius standartus, o ne atvirkščiai.

• ETUC prieštarauja investicijų apsaugos susitarimams, kur suteikiamos specialios teisės investuotojams.

• Nuostatos, saugančios nuo socialinio dempingo, turi būti įtraukiamos į ateities prekybos susitarimus, o trečiųjų šalių darbuotojai neturi dirbti blogesnėmis sąlygomis ar už mažesnius atlyginimus nei vietiniai.

Daugiau apie ETUC poziciją dėl progresyvios prekybos ir investicijų politikos skaitykite čia.

Kokių iniciatyvų turėtų imtis ES, kad skatintų verslus, taip pat ir mažas bei vidutinio dydžio įmones, įvertinti rizikas ir stiprinti, diversifikuoti tiekimo grandines?

• Pandemija aiškiai atskleidė strateginę stiprių ir diversifikuotų industrinių vertės grandinių svarbą Europoje (vertės grandinės apima verslo operacijų seriją, kur naudingumas pridedamas prie įmonės siūlomų prekių ir paslaugų, siekiant padidinti klientų vertę). Jos yra ne tik esminė sąlyga ES autonomijai, bet ir būtinos atliepiant skaitmenizacijos, dekarbonizacijos iššūkius bei kovojant su globaliomis pandemijomis ateityje.
• Pirmiausia ES turi įvertinti, kokios yra svarbiausios strateginės industrinės vertės grandinės, įgyvendinant bendrijos prioritetinius tikslus. Jos turi būti arba sustiprintos, arba sugrąžintos į Europą (tarp jų – farmacijos, medicininės įrangos, esminių metalų ar gynybos sektoriaus).
• Svarbu, įvertinti rizikas tiekimo grandinių atsparumui dėl esminių gamybos faktorių (pavyzdžiui, energijos, žaliavų); prireikus, įvertinti reikalingų atsargų kaupimą.
• ES būtų naudinga įvertinti rinkos koncentraciją globaliai ir siekti, kad neliktų monopolistinių ar oligopolistinių situacijų.
• Analizuoti tvarius būdus išplėtoti mineralų kasybą ES taip par galėtų prisidėti mažinant riziką dėl tiekimo grandinių pertraukimo (dėl kobalto, ličio bei kitų svarbių mineralų siekiant įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus – ypač transporto ir energetikos sektoriuose).
• Žiedinės ekonomikos plėtra taip pat mažintų riziką. Vengiant antrinių žaliavų eksporto, ES padidintų dalies savo industrinių tiekimo grandinių atsparumą. Vis tik tam reikia padidinti produktų ir jų sudėtinių dalių išardomumą ir perdirbamumą bei kartu pagerinti medžiagų surinkimą bei apdorojimą.
• Kompanijos turėtų vengti priklausomybės nuo individualių tiekėjų – racionaliau turėti keletą galimų tiekėjų iš skirtingų regionų. Be to, turint didesnes atsargas padėtų apsisaugoti ar bent sušvelninti tiekimo svyravimus.
• Per pandemiją ES šalys uždarė sienas, kas pertraukė vertės grandines. ETUC kviestų ateityje tokią praktiką keisti izoliuojant užkrėstus regionus, o ne visą šalį.

Kaip sustiprinti daugiašalės tarptautinės prekybos modelį (PPO), kad būtų užtikrintas stabilumas, nuspėjamumas ir taisyklėmis grįsta aplinka sąžiningai ir tvariai prekybai bei investicijoms?

• Visuomenės pasitikėjimas Pasaulio prekybos organizacija per menkas, kas jos legitimumą daro problemišku. Dėl to ETUC palaiko PPO reformavimą, kuris vestų prie PPO narių įsipareigojimo ambicingiems ir sisteminiams pokyčiams dėl darbo standartų, klimato kaitos, lyčių lygybės, sąžiningo apmokestinimo, skaitmeninių milžinų monopolistinės galios mažinimo, socialinės ir ekonominės sanglaudos ir pagarbos žmogaus teisėms.
• PPO turi aktyviau skatinti tarptautinių darbo standartų ir Paryžiaus susitarimo nuostatų laikymąsi (daugiau – “WTO Reform to promote sustainable development, social justice and decent work”).
• Prekybos apsaugos taisyklės turėtų daugiau dėmesio kreipti vietinės produkcijos apsaugai nuo žalingų importo šuolių ir nesąžiningos konkurencijos praktikų. PPO privalo kiekvienai narei gebėti užtikrinti sąžiningos konkurencijos galimybę ir taisyklių skaidrumą.
• Tarptautiniai darbo standartai turėtų būti ir per PPO, ir pačiuose Laisvosios prekybos susitarimuose. Tam reikėtų įsteigti visiškai nepriklausomą (susidedantį ne tik iš prekybos ekspertų) ginčų sprendimų mechanizmą, besikliaunantį Tarptautinės darbo organizacijos gairėmis ir sprendimais. Profesinės sąjungos per šį mechanizmą turėtų galėti pateikti skundus dėl darbuotojų teisių pažeidimų, kas automatiškai vestų prie tyrimų ir, kur būtų nustatyti pažeidimai, šalys/ kompanijos privalėtų atlyginti žalą už savo veiksmus. Tai galėtų apimti ir baudas.

Kokius partnerius ir regionus turėtų prioritetizuoti ES? Kaip būtų galima sustiprinti abipusiai naudingus ES prekybinius ir investicinius santykius su kaimyninėmis šalimis bei Afrika?

• ETUC laisvą prekybą, jei ji vykdoma sąžiningai, laiko svarbiu įrankiu globaliam ekonomikos augimui ir tvariam vystymuisi. Prekyba, jei suvokiamos ir atliepiamos skirtingų regionų asimetrijos ir jei trečiosios šalys sutinka gerbti Tarptautinės darbo organizacijos darbo standartus, gali prisidėti prie sąžiningos, įtraukios ir socialiai atsakingos globalios prekybos sistemos kūrimo.
• ES prekybos politika turėtų būti koordinuota su kitomis sritimis – vystomuoju bendradarbiavimu, migracija, klimato veiksmų politika, žvejyba ir žemės ūkiu, kad būtų pasiekta didesnė sinergija tarp šių ES sričių tikslų.
• Europos Sąjungos Bendrosios preferencijų sistema turėtų prisidėti kuriant sąžiningus ir klestinčius santykius tarp ES ir šalių naudos gavėjų, siekiant, kad darbo išnaudojimas ir žala aplinkai nebūtų toleruojami kaip tarptautinės konkurencijos įrankiai.
• ES turėtų labiau solidarizuotis su Afrikos šalimis, skatinant geros valdysenos vystymą ir bendradardarbiavimą, taip pat labiau akcentuojant ekonominį vystymąsi, o ne konkurenciją bei siekiant įgyvendinti pasaulinius Darnaus vystymosi tikslus.
• ES turėtų remti šalis plėtojant ir stiprininant kokybiškas viešąsias paslaugas.
• Su prekyba susijęs vystomasis bendradarbiavimas, „Aid for Trade“ vaidina svarbų vaidmenį ugdant gebėjimus ir užtikrinant, kad besivystančios šalys galėtų dalyvauti globalioje prekybos sistemoje.

Daugiau apie Europos profesinių sąjungų poziciją ir bendradarbiavimą su Afrika galima rasti čia ir čia.

Kaip prekybos politika gali sustiprinti ES atnaujintą industrinę politiką?

• ETUC pritaria EK komunikato (2020) “Nauja pramonės strategija Europai“ požiūriui, kad „nors ES pramonė yra stipriai integruota į globalias vertės grandines ir veikia globaliai, ES neturėtų būti naivi dėl grėsmių sąžiningai konkurencijai ir prekybai“. Taip pat ETUC sveikina, kad komunikate pateikta keletas konkrečių pasiūlymų dėl puolamųjų ir gynybinių prekybos strategijų.
• ETUC sveikina EK norą greitai priimti Tarptautinį viešųjų pirkimų priemonę tam, kad ES kompanijos būtų ginamos nuo nesąžiningų praktikų ir sustiprintų abipusiškumo principą išorės rinkose, siekiant, jog Europos įmonės gautų daugiau naudos dėl nediskriminacinės prieigos prie užsienio rinkų.
• ETUC pabrėžia, kad griežtai pasisako prieš ydingą praktiką, kai viešuosius pirkimus laimi siūlantieji mažiausią kainą. Globaliame kontekste tai dar pavojingiau, nes gali skatinti atlyginimų mažėjimą, darbo salygų prastinimą konkuruojant verslams.
• Svarbu, kad tarptautiniuose viešuosiuose pirkimuose būtų įtraukiami socialiniai ir aplinkosauginiai reikalavimai, garantuojantys tinkamą pagarbą darbo teisei, kolektyvinėms deryboms bei teisėms, įtvirtintoms pagrindinėse TDO konvencijose.