ETUC Prekybos komitete – ES Bendrosios preferencijų sistemos atnaujinimas

Paskutiniame, gegužės 20 d. vykusiame, nuotoliniame Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) Prekybos komitete didžiausias dėmesys skirtas diskusijoms dėl Europos Sąjungos Bendrosios preferencijų sistemos (Generalized System of Preferences, GSP) reglamentavimo atnaujinimo. Laikomasi nuomonės, kad ES atnaujintas GSP reglamentavimas per geresnį stebėsenos užtikrinimą, aiškesnių procedūrų sukūrimą, profesinių sąjungų bei pilietinės visuomenės  įtraukimą turėtų priartinti prie geresnio naudą iš eksporto į ES gaunančių mažiau išsivysčiusių šalių įsipareigojimų įgyvendinimo.

ES Bendroji preferencijų sistema ekonomiškai mažiau išsivysčiusioms šalims suteikia palankesnes tarptautinės prekybos sąlygas bei dėl pastarųjų prisiimtų įsipareigojimų siekti pažangos tam tikrose esminėse srityse turėtų pagerinti bendrą situaciją jose.

Priminsime, kad GSP taikoma žemų ir vidutiniškai žemų pajamų valstybėms, kurioms dalinai ar visiškai nuimamos muitų pareigos 2/3 tarifų eilučių; GSP+ yra speciali iniciatyva, skirta padėti naudą gaunančioms šalims įgyvendinti Darnaus vystymosi tikslus ir pagerinti institucinę valdyseną. Čia pažeidžiamos žemų ar vidutiniški žemų pajamų šalims, tinkamai įgyvendinančioms 27 tarptautines konvencijas dėl žmogaus teisių, darbo standartų, aplinkosaugos bei geros valdysenos, dalis tarifų prilyginama 0 proc. Taip pat dar yra EBA speciali schema (“viskas išskyrus ginklai“), orientuota į mažiausiai išsivysčiusias šalis, kurioms į ES netaikomi muitų tarifai jokioms prekėms (išskyrus ginkluotę bei imuniciją).

Profesinės sąjungos ir su šia tematika dirbančios nevyriausybinės organizacijos norėtų matyti, kad GSP (ir GSP+) veiksmingiau prisidėtų prie žmogaus teisių ir orių darbo sąlygų gerinimo; užtikrintų, kad tarptautinės prekybos sukurtos ekonominio vystymosi ir užimtumo galimybės nesusikirstų su tarptautinėse sutartyse sutartomis fundamentaliomis teisėmis bei prisidėtų ginant darbuotojų interesus; taip pat jos ragina naudą gaunančiose valstybėse rimčiau koncentruotis į Jungtinių Tautų ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų įgyvendinimą, kad jose įsikūręs verslas iš tiesų gerbtų žmogaus teises bei siektų sutartų Darnaus vystymosi tikslų. Žinoma, čia apsispręsti, kokios tarptautinės konvencijos ar sutartys turi būti prioritetinės ir padėtų greičiausiai siekti pažangos.

Kad GSP veiktų kaip veiksminga progresyvi priemonė, ji ne tik turi būti susieta su tam tikromis sąlygomis, bet ir užtikrinta aiški naudą gaunančių šalių atsakomybė bei stebimas jų progresas. Tam pirmiausia reikalingos geriau formalizuotos procedūros, kurios suteiktų daugiau aiškumo dėl atskaitingumo, skaidrumo ir rezultatų nuspėjamumo.

Taigi, ypač kalbant apie GSP+ ir EBA, reikia kur kas rimtesnio stebėsenos mechanizmo nei yra dabar. Be to, svarbu, kad į minėto stebėsenos mechanizmo vystymą būtų įtraukti profesinių sąjungų bei pilietinės visuomenės atstovai, žmogaus teisių gynėjai (tiek iš ES pusės, tiek iš naudą gaunančių šalių). Čia labai padėtų struktūrizuoti procesai dėl atitinkamos informacijos teikimo. Tai užtikrintų ne tik didesnį skaidrumą, kokybiškesnę stebėseną, bet ir padėtų aiškiau stebėti naudą gaunančių šalių progresą (ar regresą), leistų geriau žinoti ES, kada reikia imtis veiksmų (tiesa, svarbu, kad galimos sankcijos būtų parinktos konkrečiai, t. y. kad atšaukiant preferencijas (jų dalį) ar laikinai padidinant tarifus, tai skatintų progresą bei užtikrintų įsipareigojimų laikužymosi tikimybę, o ne nubaustų to nenusipelniusių sektorių bei jų darbuotojų).

Taip pat profesinės sąjungos pasisako, kad iš šių schemų naudą gaunančioms šalims reikėtų prisiimti daugiau aplinkosauginių reikalavimų – pavyzdžiui, pagrindinių aplinkosaugos standartų ratifikavimas turėtų tapti sąlyga, kad šalis galėtų taikyti pasinaudoti EBA („viskas išskyrus ginklai“) schema. Taip pat vertėtų apsvarstyti galimybę stabdyti eksporto sertifikatus specifiniams ekonomikos subjektams ar nesilaikančiuosius įsipareigojimų įtraukti į „juodąjį sąrašą“ Registruotų eksportuotojų sistemoje. Be to, ETUC primena, kad galima galvoti ne tik apie sankcijas, kai nesilaikoma įsipareigojimų, bet ir suteikiant vienokius ar kitokius papildomus paskatinimus, tinkamai įgyvendinant, ratifikuojant papildomas tarptautines konvencijas.

Stebėsenos ciklas galėtų išlikti 2 metai, vis tik ETUC pabrėžia, kad šalių vertinimai, jų rezultatai turi būti prieinami visuomenei. Tai galėtų prisidėti prie kur kas veiksmingesnių procedūrų kūrimo GSP, GSP+, EBA kontekste bei greičiau priartėti prie Darnaus vystymosi tikslų.