ETUC dėl Europos klimato įstatymo ir Klimato pakto

ES iki 2050 m. siekia tapti Europos Komisija netrukus pateiks savo pasiūlymus dėl Europos klimato teisės ir Klimato pakto. Dėl to Europos profesinių sąjungų konfederacija primena savo poziciją šiais klausimais ir atkreipia dėmesį į darbuotojams aktualiausius aspektus.

Taigi, kovo 4 d. EK pasiūlys Europos klimato įstatymą, kuriame ES teisėje įtvirtins siekį iki 2050 m. tapti klimato kaitai neutraliu žemynu. Šis teisinį pasiūlymą lydės Klimato pakto iniciatyva, siekianti suburti piliečius, pilietinė bendruomenę, pramonę ir Europos, nacionalines, regionines ir vietines institucijas kovai su klimato kaita.

Europos profesinių sąjungų konfederacijos pagrindinės žinutės

Europos profesinių sąjungų konfederacija remia į didinimą nukreiptą šilnamio efektą sukeliančių dujų 2030 m. tikslų peržiūrą – jog mažinimas padidėtų nuo 40 iki 55 proc., lyginant su 1990 m. lygiu, taip pat palaiko ilgalaikį tikslą, kuriuo siekiama emisijų neutralumo jau 2050 m. Šių tikslų priėmimas taptų svarbiu žingsniu ES vedant klimato diplomatijos diskusijas prieš COP26 (XXVI-oji JT klimato kaitos konferenciją) Glazge.

Vis tik ETUC pabrėžia, kad vien to nepakaks ir be tinkamo finansavimo ir politikos priemonių, skirtų užsibrėžtų tikslų pasiekti, ši peržiūra būtų beprasmė. Dėl to diskusija dėl tikslų negali būti atskirta nuo diskusijų apie investicijas ir teisingą pertvarką.

Tokiame kontekste ETUC ypač rūpestį kelia diskusijos dėl Daugiametės finansinės perspektyvos 2021-2027 m. laikotarpiui. Dabar, atliepiant tokius didelius iššūkius kaip teisinga pertvarka ir klimato kaitai neutrali ekonomika, būtinos didelės investicjos, dėl to ETUC ragina ES Tarybą padidinti ES biudžetą. Jei to nenutiks, rizikuojama, kad Europos žaliasis kursas nepasieks savo taikinių.

Tam, kad būtų papildytas biudžetas, ETUC taip pat rekomenduoja išplėtoti teisingesnę mokesčių sistemą (pavyzdžiui, priimant Bendrąją konsoliduotąją pelno mokesčio bazę, finansinių transakcijų mokestį, skaitmeninį mokestį, mokestį didžiausioms pajamoms ar itin dideliam turtui). ES taršos leidimų pajamos bei neperdirbamų plastikinių pakuočių atliekų mokesčiai taip pat galėtų užrikrinti papildomas lėšas. Esant tokiems solidarumo mechanizmams, pavyktų finansuoti klimato politiką, kartu sąžiningiau perskirstant pervarkos naudą bei sąnaudas.

Svarbu, kad Klimato įstatymas suteiktų pakankamai dėmesio pertvarkos socialinei plotmei. ETUC prašo, kad teisingos pervarkos koncepcija ES teisėje būtų suprantama pagal Tarptautinės darbo organizacijos apibrėžimą. ES klimato kampanija turėtų užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas likimo valiai.

ETUC prašo, kad šios iniciatyvos skatintų ir stiprintų įtraukų valdymą, kur socialinis dialogas bei darbuotojų atstovai turi esminį vaidmenį. Darbuotojai yra sprendimo, o ne problemos dalis. Profesinės sąjungos vis tik demokratiškai atstovauja tuos žmones, kurie bus labiausiai paveikti. Socialinis dialogas ir profesinių sąjungų vaidmuo turėtų būti aiškiai minimi Klimato įstatyme ir Klimato pakte.

ETUC prašo Europos Komisijos įtvirtinti pareigą ES šalims narėms kovoti su energetiniu skurdu. Pastarasis jau dabar yra reali problema 10 proc. ES gyventojų. Nuo 2007 iki 2018 m. elektros kainos namų ūkiams išaugo maždaug 25 proc. (Eurostat, ACER)

Galiausiai, nors absoliutus prioritetas turi tekti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms mažinti, prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių priemonės taip pat turėtų atsispindėti šiose inciatyvose.

Parengta pagal ETUC informaciją

Originalią publikaciją (angl.) rasite čia.