Turintiems seniai uždirbtų ir vis dar neišnaudotų atostogų dienų vertėtų suklusti. Nuo naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo praėjo beveik 3 metai, o tai reiškia, kad netrukus pranyks iki tada sukauptos atostogos. Profesinės sąjungos turi keletą patarimų, ką šiuo atžvilgiu būtų galima padaryti.
Įžvelgia vagystę
Naujos redakcijos Darbo kodeksas (DK) įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. Jo įsigaliojimo įstatyme numatyta, kad darbuotojai, iki 2017 m. liepos 1 d. turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus metus, jas gali išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d. Taigi, tokioms atostogoms išnaudoti liko pusės metų terminas.
Vėliau uždirbtoms atostogoms turėtų būti taikoma bendroji – trejų metų – taisyklė. Darbo kodekse rašoma, kad teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė tokią situaciją vertina, kaip vagystę iš darbuotojų.
„Atostogos – tai kiekvieno darbuotojo uždirbtas poilsio laikas, todėl nesuprantama, kaip galima imti ir nurašyti sukauptas atostogų dienas, juo labiau kai neišsiaiškinamos priežastys, kodėl žmogus neatostogavo. Manau, tai galima pavadinti vagyste“, – „Šiaulių naujienoms“ sako I. Ruginienė.
Tiesa, ji primena, kad egzistuoja tam tikra išimtis, dėl kurios įmonėms vertėtų kiekvieną atvejį nagrinėti individualiai. Pagal įstatymą, daugiau kaip prieš trejus metus uždirbtos ir nepanaudotos atostogos gali būti nubrauktos, tačiau jeigu paaiškėtų, kad darbuotojas neturėjo galimybės jomis pasinaudoti dėl objektyvių aplinkybių, jos išnykti neturėtų.
„Jeigu darbuotojas neišėjo atostogų dėl darbdavio kaltės arba buvo priverstas iš atostogų grįžti, tokius įrodymus surinkęs darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją ir apginti savo teises. Tiek mūsų nacionaliniuose, tiek europiniuose teisės aktuose yra aiškiai parašyta, kad darbdavys turi pareigą skatinti darbuotoją išeiti atostogų“, – pataria I. Ruginienė.
Pataria kaupti įrodymus
Pašnekovės aiškinimu, vykstant ginčui tarp darbuotojo ir darbdavio, darbdavys gali sakyti, kad skatino darbuotoją išeiti atostogų, bet pastarasis atsisakė. Jeigu taip iš tiesų buvo, darbdavys turi pareigą tai įrodyti.
„Jeigu darbdavys įrodys, kad skatino darbuotoją išeiti atostogų, bet pastarasis pats dėl tam tikrų priežasčių neišėjo, tada tai bus darbuotojo kaltė. Jeigu darbdavys negalės to įrodyti, tokiu atveju jis turės atsiskaityti už tas nepanaudotas atostogas“, – paaiškina I. Ruginienė.
Siekiant išvengti nesusipratimų, profesinės sąjungos per šį pusmetį rekomenduoja paprašyti darbdavio išleisti atostogų visam sukauptam laikotarpiui. Jeigu darbdavys raštiškai atsakys, kad atostogų išleisti negali, tada tai jau bus įrodymas, kad darbuotojas neišėjo atostogų ne dėl savo kaltės ir tai jau bus pretendentas po liepos 1 d. kreiptis į darbo ginčų komisiją, jog tos nepanaudotos atostogų dienos būtų pridėtos prie kasmetinių atostogų ir nenusirašytų.
Žinoma, dėl to kartais bandoma ir pagudrauti. Neretai darbdaviai patys pasiūlo darbuotojui parašyti prašymą išleisti atostogų, prašymą pasirašo, sumoka atostoginius, o iš tiesų darbuotojas užuot atostogavęs, įmonėje toliau atlieka savo pareigas.
Konfederacijos vadovė komentuoja, kad taip daryti nereikėtų: „Dažniausiai darbdaviai aiškina, kad atostogos darbuotojui yra kompensuojamos pinigais ir taip jis daugiau užsidirba. Tik tai yra pražūtinga, nes atostogos tam ir skirtos, kad žmogus, atidirbęs 11 mėnesių, 12-ąjį galėtų ilsėtis, atstatyti savo jėgas ir pasirengti naujam etapui. Jeigu žmogus visus metus dirba be atostogų, vadinasi, jis žlugdo savo sveikatą, mažina darbingą amžių.“
Nuo vergovės – vos vienas žingsnis
Todėl ji dar kartą ragina ginti savo teises ir nepasiduoti darbdavio atkalbinėjimams. Tik ką daryti, jeigu darbuotojas nori toliau dirbti toje pačioje įmonėje ir bijo, kad įskundęs darbdavį bus atleistas?
„Lietuvoje turime vienus iš žemiausių atlyginimų ir žmogus yra priverstas aukoti savo šventines dienas, poilsio laiką, atostogas tam, kad galėtų prisidurti prie to niekinamai mažo atlyginimo, jog išgyventų ir išlaikytų šeimą. Kalbant apie baimes, visada galima anonimiškai dėl tam tikros problemos kreiptis į profesines sąjungas. Profsąjungos garantuoja visišką anonimiškumą ir pas darbdavį eina kalbėtis net nenurodžiusios to žmogaus pavardės. Jeigu žmogus visada bijos apginti savo teises, nuleis galvą ir susitaikys su kiekviena situacija, kurią pakiš darbdavys, tai jo gyvenime niekas nepasikeis ir situacija tik blogės, nes darbdavys yra gera psichologas, jis kiekvieną darbuotoją išbando, kasdien eina vis giliau, ir jeigu tai nebus stabdoma, vieną dieną darbuotojas atsidurs prie tokio slenksčio, kur nuo vergovės jį skirs vos vienas žingsnelis“, – sako I. Ruginienė.
Diana Janušaitė
