Gegužės 1-ąją, per Tarptautinę darbo dieną, profesinės sąjungos, šalies nevyriausybinės bei politinės organizacijos su šūkiu “Ateiname savo teisių” pateikė savus reikalavimus išrinktiems politikams.
Renginys prasidėjo džiugiai triukšminga eisena nuo Seimo iki Vinco Kudirkos aikštės, kur nuo scenos perskaityti reikalavimai ir vyko koncertas.
REIKALAUJAME ORIŲ ATLYGINIMŲ VISIEMS ŽMONĖMS. Nepaisant technologinių inovacijų, ekonominio pakilimo naudą jaučia tik kruopelė išrinktųjų. Lietuvoje net ketvirtadalis darbuotojų gauna minimalią algą. Valstybė turi nustoti pataikauti verslui, vardan ekonominio augimo aukoti socialinę apsaugą ir viešąjį sektorių. Prioritetai turi keistis ir dėmesys turi būti sutelktas į darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygų gerinimą.
REIKALAUJAME NEMOKAMOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS, MOKSLO IR KITŲ VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ. Lygios žmogaus teisės nelygioje visuomenėje tampa butaforinėmis teisėmis, kuriomis pasinaudoti gali tik pasiturintys žmonės. Daug metų siaurinama socialinė apsauga, nepakankamas viešojo sektoriaus finansavimas prieštarauja siekiui užtikrinti visuomenę, kurioje kiekvienas žmogus turėtų lygias teises. Kartu su medikais, mokytojais, mokslininkais reikalaujame užtikrinti teisingus atlyginimus, pakeliamą darbo krūvį ir kokybišką poilsį! Tik tada turėsime kokybiškas viešąsias paslaugas.
REIKALAUJAME LYGAUS DARBO ĮVERTINIMO IR PASIDALIJIMO. Laisvoje rinkoje mums mokama tik už tokį darbą, kuris kuria pelną. Tuo tarpu rūpinimasis artimaisiais, vaikais, senstančiais žmonėmis, o bendriau, visa socialinės reprodukcija, yra neapmokama, nors visuomenei tai yra gyvybiškai svarbu. Šis darbas, užkrautas daugiausiai ant moterų pečių, yra nustumtas į šoną, tampantis antrąja pamaina po ilgų ir sekinančių darbo valandų. Lyčių lygybė reiškia šio darbo socializavimą – plačiai prieinamų ugdymo ir priežiūros paslaugų užtikrinimą. Šių paslaugų privatizavimas didina lyčių nelygybę, išnaudoja dirbančias moteris ir didina skurdo riziką.
REIKALAUJAME LYGIŲ TEISIŲ Į LIETUVĄ ATVYKSTANTIEMS DIRBTI ŽMONĖMS. Problema nėra už pigiau dirbantys užsieniečiai. Problema yra darbdaviai, kurie naudojasi pažeidžiamesniais darbuotojais mokant jiems mažesnius atlyginimus. Vienodų darbo ir socialinių teisių užtikrinimas visiems darbuotojams, nepaisant jų lyties, tautybės, rasės, pasitarnauja visų darbuotojų gyvenimo sąlygų gerinimui.
REIKALAUJAME MIESTŲ ŽMONĖMS, O NE VERSLUI! Parkai, viešasis transportas, kultūros renginiai, bibliotekos, sporto ir laisvalaikio centrai turi būti pakankamai finansuojami ir atnaujinami. Šių erdvių ir paslaugų uždarymas, nepakankamas finansavimas, jų privatizavimas miestą padaro prieinamu tik pasiturintiems žmonėms, o visus kitus stumia į paraštes.
REIKALAUJAME LYGIŲ GALIMYBIŲ ŽMONĖMS, TURINTIEMS NEGALIĄ. Lietuvoje beveik kas dešimtas žmogus turi kokią nors negalią. Ir jie silpni ne dėl savo neįgalumo, o nusilpninti valstybės socialinės politikos, kuri ilgus metus izoliavo žmones su negalia. Jie vis dar negali patekti į daugybę visuomeninių pastatų, naudotis visuomenine infrastruktūra, negauna jiems priklausančių paslaugų švietimo, sveikatos ir kituose sektoriuose. Dirba vos trečdalis turinčiųjų negalią, daugiausiai – nekvalifikuotus ir menkai apmokamus darbus. Lygios galimybės žmonėms – nėra privilegija. Jos mums priklauso.
REIKALAUJAME TEISĖS Į ATEITĮ. Klimato kaita yra rimta globalinė problema, jos padarinius jaučiame ir Lietuvoje. Jau dabar smarkiai didėja mirtingumas dėl karščio bangų, sausros kenkia žemės ūkiui ir ekonomikai. Kylantis vandens lygis kels pavojų Lietuvos miestams tokiems kaip Klaipėda ir Palanga, tų miestų gyventojai gali tapti klimato pabėgėliais. Turime pasiekti, kad naikinti gamtą ir žmoniją taptų nebepelninga. Daug dabartinių darbuotojų teisių buvo iškovotos visuotiniais streikais ir teisė į ateitį neturėtų būti išimtis.
REIKALAUJAME TEISĖS Į TEISINGUMĄ. Dauguma žmonių jaučia socialinę nelygybę ir pažeidžiamumą. Taip yra todėl, kad teisingumo deivė Temidė palankesnė tampa tiems, kurie turi daugiau įtakos ir finansinės galios. Tačiau niekas nesikeis, kol patys abejingai tylėsime ir nepasakysime „Stop“! Teisės sistema bus veiksminga ir tarnaus žmogui, bet ne kapitalui, tik tada, kai mes, kaip piliečiai nebesitaikstysime su esama padėtimi ir patys reikalausime skaidrumo, objektyvumo bei teisingumo.
REIKALAUJAME ADEKVAČIOS SOCIALINĖS APSAUGOS SAVARANKIŠKAI DIRBANTIEMS ASMENIMS. Šie žmonės dažniausiai priklauso kūrybiškiausioms, itin daug žinių reikalaujančioms profesijoms. Tai – aktoriai, atlikėjai, žurnalistai, vertėjai, grafikos dizaineriai… Laisvai samdomi ar savarankiškai dirbantys darbuotojai, kurdami vertę valstybei ir mokėdami mokesčius, neturi būti laikomi antrarūšiais piliečiais. Čia ne raketų mokslas – jei situacija nesikeis – daug žmonių negalės tikėtis normalios pagalbos ar tuo labiau orių pensijų.
REIKALAUJAME MAŽINTI SOCIALINĘ ATSKIRTĮ, YPAČ VAIKŲ SKURDĄ. 1 iš 4 vaikų Lietuvoje gyvena žemiau skurdo rizikos ribos. Ir tai nėra tik statistika – už kiekvieno skaičiaus slepiasi tikri vaikai. Jų, augančių skurstančiose šeimose, sveikata dažnai yra prastesnė, o pasiekimai mokykloje yra žemesni. Neigiamas poveikis pasiekimams dažnai atsiskleidžia tik vaikui jau suaugus. Ypatingai kalbant apie įsidarbinimo galimybes ir pajamas. Teisės į lygias galimybes užtikrinimas – svarbiausia investicija, kuri gali užkirsti kelią skurdui.
Dalinamės nuotraukomis iš renginio!
