Jolitos Šukytės prisijungimą prie profesinės sąjungos galima pavadinti sėkmės istorija. Mergina, kurią į profesinę sąjungą atvedė nesaugumas darbo rinkoje, ne tik greitai tapo aktyvia ir vertinga profsąjungiete, bet ką tik buvo išrinkta ir asociacijos „LPSK jaunimas” valdybos nare. Taigi, susipažinkime su Jolita ir užmeskime akį į LPSK jaunimo ateitį!
***
Jolita, ką tik pirmą kartą buvai išrinkta asociacijos „LPSK jaunimas” valdybos nare. Kokių tikslų sieksi?
Vienas svarbiausių kiekvienos organizacijos tikslų – užtikrinti visuomenės suvokimą apie jos veiklą. Norint, kad asociacija „LPSK jaunimas“ veiktų sėkmingai, mano (kaip, tikiuosi, ir likusios valdybos) prioritetu kitai kadencijai taps mūsų, kaip jaunimo susivienijimo, žinomumo didinimas.
Visgi dalyvavimas nesenai vykusioje parodoje „Studijos 2018” parodė, kad retas darbinės patirties įgijęs jaunuolis žino apie profesinių sąjungų egzistavimą ar jų teikiamą pagalbą darbuotojams. Spragų yra ir daugiau – daugelio jaunuolių, su kuriais teko bendrauti, pradžia darbo rinkoje – nelegalus darbas. Tai negera tendencija, nes, dirbant nelegaliai, negarantuojamos darbuotojų teisės.
Norėčiau, kad kuo daugiau žmonių suvoktų, kad profesinės sąjungos nariu būti verta. Aktyvi veikla joje man leido pamatyti, kaip skirtingai profesinių sąjungų vertę suvokia patys nariai. Profesinių sąjungų tikslas nėra „kalėdinės dovanėlės“, todėl narių motyvacijos kėlimas, pilietiškumo skatinimas, glaudus bendradarbiavimas su Lietuvos ir tarptautinėmis organizacijomis, siekiant ginti bei gerinti darbuotojų situaciją, taip pat yra tarp mano užsibrėžtų tikslų.
Kuo Tave sudomino profesinės sąjungos, kad panorai tapti jų dalimi?
Prieš daugiau nei ketverius metus pradėjau savo, kaip jaunos specialistės, karjerą vienoje didelėje šalies įmonėje. Tuomet bijojau visko: naujų kolegų, vadovų, o labiausiai bijojau klysti. Nenorėjau būti atleista. Žinoma, apie savo teises ar kur kreiptis prireikus pagalbos mažai ką tada supratau. Visgi geriau susipažįstant su įmone, mane pasiekdavo kolegų pasakojimai apie įmonėje veikiančią profesinę sąjungą ir jos veiklas bendrovėje. (Beje, nacionalinis ar tuo labiau tarptautinis šių organizacijų mastas man tuomet apskritai buvo nesuvokiamas.)
Pirmieji žingsniai darbo rinkoje gąsdino ir būtent šis nesaugumo jausmas mane atvedė į profesinę sąjungą, o smalsumas, noras būti „kažkieno dalimi” bei entuziazmas judėti pirmyn paskatino aktyviai prisidėti ir tik patvirtino šio sprendimo teisingumą.
Gal papasakotum apie savo patirtį profesinėse sąjungose? Kokiais iki šiol nuveiktais darbais labiausiai didžiuojiesi?
Man didžiausias pasiekimas – mažais, bet užtikrintais žingsneliais nueitas kelias nuo paprastos profesinės sąjungos narės iki asociacijos „LPSK jaunimas“ valdybos narės. Šios kelionės metu teko išbandyti daug ką: dalyvauti ir organizuoti konferencijas, stažuotis Lietuvoje ir užsienyje. O patirtis sėkmingai atstovaujant organizacijai Baltijos šalių jaunimo forumuose, parodose ar suvažiavimuose leido man ne tik tobulėti, bet ir pritaikyti naujas idėjas mūsų veikloje.
Taip pat porą metų iš eilės savo amžiaus grupėje laimėjau įvairias prizines vietas Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos organizuojamame profesinio meistriškumo konkurse. Jame ir susipažinau su dabartiniu LPSK jaunimo pirmininku Tomu Jakutavičiumi, kuris savo socialinės gerovės, jaunimo politikos idėjomis užkrėtė ir mane. (Dabar šio konkurso organizavimas jau kelerius metus perduotas į Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos jaunimo tarybos rankas, kurios viena narių esu ir aš).
Kokius svarbiausius profesinių sąjungų privalumus darbuotojams išskirtum kaip svarbiausius? Kodėl?
Kolektyvinės sutartys ir darbuotojų atstovavimas bei palaikymas. Nors darbo teisę reglamentuoja Darbo kodeksas, kolektyvinės sutartys leidžia oficialiai pagerinti darbo, darbo apmokėjimo ar panašias papildomas socialines garantijas įmonės lygmenyje bei glaudžiau pritaikyti išlygas tam tikrose specifinėse ūkio šakose dirbantiems nariams. Taip pat reikėtų paminėti, kad, iškilus nesusipratimams su darbdaviu ar pasikeitus padėčiai darbo rinkoje, ne visi yra pakankamai stiprūs, kad išsikovotų, kas jiems priklauso, ar gebėtų derėtis, pavyzdžiui, dėl saugesnių darbo vietų, persikvalifikavimo ir kitų svarbių dalykų. Žinoma, itin svarbi profesinių sąjungų veikla nacionaliniu lygiu – derybos Trišalėje taryboje dėl visiems darbuotojams aktualių klausimų.
Ką Tau pačiai suteikė tapimas profesinės sąjungos nare?
Savęs, savo idėjų realizavimą. Siekiant, kad tavo balsas būtų išgirstas, tenka nueiti nemažai kelio: iš pradžių nežinai, nuo ko pradėti, nedrįsti išreikšti savo pastebėjimų, o profesinės sąjungos pasiruošusios išklausyti, padėti. Kartu su narystės profesinėje sąjungoje stažu augo ir mano žinių bagažas, sustiprėjau kaip asmenybė. Vis tik tikriausiai svarbiausia, ką supratau, yra tai, kad kovodami drauge galime pasiekti ženkliai daugiau. Manau, tik taip tapsime savo darbu patenkintais darbuotojais bei pilnaverčiais visuomenės nariais.
Ačiū už pokalbį, Jolita, ir linkime sėkmės!