Jau labai greitai prasidės realus valstybinių miškų urėdijų jungimo bei jų veiklos optimizavimo procesas, kurį vykdys nauja įmonė Valstybinių miškų urėdija (VMU). Žinoma, pertvarka atsilieps ir urėdijų darbuotojams, daliai jų gali tekti keisti pareigas, kitiems iš viso atsisveikinti. 

Aplinkos ministerijos vadovai  žada, kad visi etatų keitimo bei žmonių atleidimo klausimai bus derinami su profsąjungomis, pasirenkant specialistus siekiama skaidrumo ir visiško aiškumo. Koks socialinis fonas tvyro realios urėdijų reformos išvakarėse ir kaip  profsąjungos bando išsklaidyti jo debesis,  į portalo www.miskininkas.eu klausimus atsako Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

***

Miškininkų profsąjungų atstovai buvo labai aktyvūs svarstant ir priimant Miškų įstatymo pakeitimus Seime, organizavo piketus bei streikus, pasisakydami prieš drastišką reformą.    Kokia nuostata dėl jos dabar, kaip profsąjungos dalyvauja pirminiuose pertvarkos darbuose?

Padėtis tokia, kad kažkas aišku, bet daugiau – neaišku. Mūsų darbas su Aplinkos ministerija  nuo pavasario nelabai pasikeitė, nes tų neatsakytų klausimų aibės. Bendradarbiavimas kol kas  padrikas, tiesa, gavome informacijos, kad reorganizavimo sąlygos pasirašytos, apie tai pranešta Registrų centrui, informuojami kreditoriai, vis dėlto realus darbas su profsąjungomis neprasidėjo. Mes rašėme Aplinkos ministerijai, šalies premjerui, visiems aukščiausiems vadovams dėl susidariusios padėties bei priminėme, kad  Lietuvoje galioja Darbo kodeksas bei jo reikia laikytis. Po to informavimas šiek tiek pajudėjo, bet tai tik formalus informavimas, pavyzdžiui, urėdams pranešant, jog Lietuvos miškotvarkos instituto pagrindu bus formuojama viena VMU įmonė.

Mano nuomone, tai nėra tas tikrasis informavimas ir konsultavimas. Darbo kodeksas aiškiai nusako, kad turi būti aptariama ne pats faktas, o kas vyks su darbuotojais, kokios bus darbo sąlygos, kaip  įmonė bus formuojama, kokios darbo vietos sukuriamos ar naikinamos bei daug kitų reikalavimų,  kuriuos reikėjo aptarti prieš priimant sprendimą.

Faktas toks, kad urėdijos įgavo reorganizuojamos įmonės statusą. Mano pažiūriu, atsakomybės perkėlimas urėdams, kurie visi bus atleisti, nėra tas tikrasis konsultacijų procesas, o mūsų tikslas bendras: stabili, efektyviai veikianti įmonė su geriausiais specialistais.

Ar jūs kartu su Aplinkos ministerijos atstovais važiuojate į urėdijas ir dalyvaujate susitikimuose su jų darbuotojais?

Susitikimai su urėdijų darbuotojais reformos klausimais yra atviri ir niekas nedraudžia juose dalyvauti. Aš pati irgi dalyvavau keliuose, tačiau Aplinkos ministerija šiek tiek gudrauja, nes jos aiškinimai, kad visi pereis į vieną įmonę ir tikrai nebus atleisti iki 2018 m. sausio 1-osios – tiesa, tačiau mums svarbu, kas bus su tais žmonėmis naujoje VMU?

Aplinkos ministras aiškiai pasakė, kad kitąmet startuos optimizavimo procesas. Aišku, galima apsimesti, kad reorganizavimo metu visi bus perkelti į naują įmonę, visi išsaugos darbo stažą ir pan., tačiau reikia įvertinti realią padėtį, kad VMU prasidės pareigybių peržiūrėjimas – vienur žmonių gal nereikės, kitur padaliniai bus stiprinami.

Į šiuos klausimus turi būti atsakyta, t. y. aiškiai įvardyta įmonės struktūra ir kaip ji veiks. Negalima apsiriboti tik procesu iki sausio 1 d., kas reformą inicijavusiai ministerijai labai palanku daryti ir tokiu būdu nusimesti atsakomybę. Esmė ta, kad optimizavimo negalima atskirti nuo reorganizavimo, t. y. nuo to momento, kai Seimas nubalsavo už Miškų įstatymo pakeitimus – tai tęstinis procesas ir negalima jo skirstyti į dvi dalis.

Prasidėjus optimizavimui, žadama kviesti profsąjungų atstovus, kurie esą turės aktyviai dalyvauti naujų VMU padalinių specialistų atrankoje…

Grįžtame prie to, kad Aplinkos ministerija nori atsikratyti atsakomybės. Sugalvojo reorganizavimo būdą ir nori kuo greičiau išrinkti VMU direktorių, patvirtinti valdybą  bei viską atiduoti suformuotai vadovybei. O reikėtų žiūrėti iš viršaus –  kas tai sugalvojo ir pradėjo, tas turi ir kontroliuoti. Visiškai nesutinku su pasakymu, kad, pavyzdžiui, buhalteriai bus nereikalingi – turime siekti juos išlaikyti, nes kas atliks visus apskaitos darbus. Jie jau šiandien dirba viršvalandžius, nes darbo krūvis labai padidėjo, bet niekas nekalba apie papildomą priemoką šiems žmonėms, galų gale apie pagarbą.  Vietoje paskatinimo, nes iškart centralizuota vieninga apskaitos sistema tikrai nestartuos, nes jos dar nėra, kalbama apie atleidimą. Šiandien nemažai specialistų, iš jų ir miškininkų, jau ieško darbo kitur.

Žodžiu, baltų dėmių daug, o realiai kiek žmonių gali netekti darbo?

Sunku pasakyti, nes mes dabar matome, kad dalis specialistų jau gavo pasiūlymus ir nuo sausio 1 d. išeis. Kaip traktuosime, ar tai jų pačių apsisprendimas, ar tai reformos pasekmė?  Aš ne kartą sakiau Aplinkos ministerijos pareigūnams, kad reikia koncentruotis ne vien į techninius dalykus, o lygiagrečiai ir į geriausių specialistų išsaugojimą. Dabar iš sistemos išeina ne tik buhalteriai, bet ir miškininkai, turintys didelės patirties.

Ar turite pakankamai žmonių ir kvalifikuotų pajėgų dalyvauti VMU padalinių specialistų atrankoje, t. y. kokius žmones pasilikti pagal nustatytus kriterijus, kuriems suteikti pirmenybę pagal Darbo kodekso reikalavimus ir pan.?

Tuos klausimus Aplinkos ministerijai mes uždavėme dar pavasarį. Mano nuomone, tai reikėjo spręsti prieš planuojant tokius veiksmus, o ne užvirti košę ir žiūrėti, kaip maišyti. Labai jautrus dalykas, kaip iš identiškų specialistų pasirinkti geriausią. Nepakanka valdininkams sėdėti kabinete ir ant popieriaus dėlioti specialistų dėlionę. Profsąjungos tikrai turi puikių specialistų ir ne kartą siūlėme, kad galime padėti tai padaryti, bet kažkodėl viskas vyksta vien ministerijoje. Manau, kad  pajėgas suvienyti būtina.

Kokia Jūsų nuomonė dėl VMU centrinio aparato, koks ir kur jis turėtų būti?

Kas dėl centrinio aparato – tai didelė valstybės paslaptis. Neaišku, kur jis įsikurs, manome, kad galima parinkti geresnę vietą nei „valstiečių“ siūlomame Katinų kaime. Daug geriau tiktų Kauno regionas, į kurį patogu visiems atvažiuoti, administracija galėtų įsikelti į jau rekonstruotas  urėdijos ar kitas patalpas, kurioms nereikia didelių remontų.

Kalbama, kad visi žmonės iškart nesėdės centriniame aparate ir nors jam oficialiai priklausys, dirbs  ankstesnėje savo darbo vietoje. Manau, kad centriniame aparate galėtų dirbti apie 40, galbūt iki 50 žmonių, o visi kiti – padaliniuose, nors specialisto darbo sutartis gali būti ir su centriniu aparatu – tai tik formalumas.

 

Šaltinis: “MIŠKININKAS.EU”. Originalų straipsnį galite rasti čia.