Rytoj, rugsėjo 21 d., laikinai įsigalioja Kanados ir Europos Sąjungos išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas (IEPS arba CETA), prieš tai ES valstybėms narėms patvirtinus jį Taryboje ir pritarus Europos Parlamentui.
Visiškai ir galutinai jis įsigalios tada, kai/jei susitarimą ratifikuos visos ES valstybės narės.
Nors dažniausiai šis susitarimas parodomas itin gražiai, kad tai esą jis atneš daug naudos ES ir Kanados ekonomikoms, palengvins jų verslininkų padėtį, grėsmės nutylimos. Pradžiai – tie patys verslininkai sunkiai galės konkuruoti su didelėmis kompanijomis, kurioms dominuoti rinkose taps gerokai lengviau. Taigi, tas ekonominis atsigavimas – kaip dviašmenis kalavijas. Viena vertus, teorinės galimybės yra, antra vertus, ar praktika neatneš priešingo efekto ir daug vietinių verslų neužsidarys, neatlaikę konkurencijos?
Dėl CETA ir panašaus susitarimo su JAV ne kartą po Europą buvo nuvilniję didžiuliai piliečių protestai. Šio susitarimo ratifikavimo procesas prasilenkė su demokratiniais sprendimų priėmimo principais. Diskusijos dėl CETA nuostatų dažnai vyko „už uždarų durų“, profesinės sąjungos, nevyriausybinės organizacijos ir paprasti piliečiai buvo ciniškai išstumti iš šių svarbių procesų.
Lietuvos profesinės sąjungos irgi skeptiškai žiūri į mūsų valdžios hiperoptimistinį požiūrį dėl šio susitarimo ir palaikome Seimo sveikatos reikalų ir Kaimo reikalų komitetų dar pavasario sesiją per klausymus visuomenei pareikštą poziciją, kad nerti stačiai galva neverta, o iš pradžių tinkamai išsiaiškinkime situaciją, apgalvokime rizikas ir galimas pasekmes.
Mūsų šalies profesinės sąjungos, kaip ir Europos bei Kanados darbuotojams atstovaujančios visuomeninės organizacijos ir institucijos, reiškė didelį susirūpinimą dėl CETA. Jame, pavyzdžiui, nėra numatyti viešųjų paslaugų (sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų, vandens, šilumos, elektros tiekimo ir pan.) apsaugos mechanizmai.
CETA priede, skirtame nacionalinėms išlygoms, tarp Lietuvoje numatytų taikyti išlygų šių gyvybiškai svarbiausių sričių. Tuo metu Suomija jau yra numačiusi taikyti išlygas švietimui, sveikatos priežiūrai, vaistinių preparatų platinimui, elektros tinklams, karšto vandens skirstymui, dujoms, elektroninės atpažinties paslaugoms, žvejybai, geležinkeliams, draudimo paslaugoms ir kt.
Profesinėms sąjungoms ypač didelį nerimą kelia aiškus neatitikimas tarp investuotojams numatyto apsaugos lygio ir darbuotojų interesų bei teisių, taip pat valstybių narių teisėkūros galių ribojimas verslo korporacijų naudai: CETA numatyta Investicinių teismų sistema (angl. Investment Court System) sudarytų galimybes stambioms korporacijoms teikti milijoninius ieškinius valstybėms narėms, jeigu šių įstatymuose įžvelgtų trukdžių savo veiklai.