Penktadienį, birželio 16 d., medikų profesinės sąjungos ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė ilgai siektą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinę sutartį.

Medicinos darbuotojams šis susitarimas leis užtikrinti palankesnes darbo sąlygas dėl laiko, trukmės, atostogų, o dirbantiems kenksmingomis sąlygomis gerės socialinės garantijos.

Dvi iš LNSS pasirašiusių profesinių sąjungų – Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga ir Lietuvos slaugos specialistų organizacija – yra Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos narės. Kviečiame skaityti interviu su vienos jų pirmininke Aldona Baublyte. Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė pabrėžia, šios sutarties pasirašymas – svarbus laimėjimas.

***

LPSK: Prireikė net ketverių metų, kad ši sutartis būtų subrandinta, tiesa?

A.B.: Taip, sutarčiai pasirašyti prireikė ketverių metų, o apie bent minimalių sveikatos apsaugos darbuotojų poreikių garantavimą svajota jau ne vieną dešimtmetį. Tai įgyvendinti bandėme ne kartą. Su Sveikatos apsaugos ministerija net pasirašyta pora bendradarbiavimo sutarčių, bet, deja, jos buvo gana deklaratyvaus pobūdžio.

 

LPSK: Kaip viskas klostėsi?

A.B.: Kai sveikatos apsaugos ministru tapo Vytenis Andriukaitis, matęs profesinių sąjungų ištakas, gerai pažinojęs sistemą bei pats priklausęs Lietuvos gydytojų sąjungai, pasidarė lengviau. Tada socialinės partnerystės iniciatyvą ėmė rodyti jau ne tik profesinės sąjungos, bet ir SAM.

Netrukus įsteigta Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos Trišalė taryba prie SAM ir 2013 m. ten pasirašėme susitarimą, tapusį šios šakinės sutarties pagrindu. Jame visos šalys įsipareigojo išnagrinėti medikų darbo sąlygas, kvalifikacijos kėlimo situaciją, specialistų poreikį bei kitus aktualius klausimus. Tai padarėme per porą metų.

Be abejo, tuomet teko įdėti nemažai darbo, kad būtų suvienytos visos sveikatos sistemos specialistams atstovaujančios organizacijos. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pastate susirinko visų sveikatos sistemos specialistų organizacijų atstovai, kad aiškiai išgrynintume, kur stovime, atliktume stiprybių ir silpnybių analizę, susitartume dėl reprezentatyvumo derybose. Tada pasirašėme susitarimą dėl Jungtinės profesinių sąjungų atstovybės, vienos organizacijos suteikė atstovavimo įgaliojimus kitoms ir prasidėjo tikrasis darbas.

Čia visų mūsų vardu norėčiau padėkoti advokatui, vienam geriausių darbo teisės specialistų šalyje dr. Nerijui Kasiliauskui už atliktą didžiulį darbą – jis visada mums rasdavo laiko ir noro dirbti kartu.

 

LPSK: Kas pasiekta? Ar pasirašyta sutartis daug skiriasi nuo pradinių profesinių sąjungų norų?

A.B.: Nuo pirminio varianto pasirašyta šakos kolektyvinė sutartis labiausiai skiriasi tuo, kad siekėme geriau reglamentuoti darbo užmokesčio sistemą, deja, tai pavyko tik iš dalies.

Siekėme, kad kiekvienas tam tikroje srityje dirbantis sveikatos priežiūros specialistas, turėtų minimalaus atlyginimo garantą. Pabrėžiu: kalbu ne apie šalies minimalią mėnesinę algą, bet konkrečiai sveikatos apsaugos sričiai nustatytą minimalų užmokestį.

Nors šito pasiekti nepavyko, vis tik šakinės sutarties darbo užmokesčio reglamentavimo dalis tikrai nėra siaura. Ji apima 12 punktų. Čia įtraukta ir tai, kas daug įstaigų, deja, nėra praktikuojama. Vienas tokių dalykų – kolegų pavadavimai. Jei dirbi už save ir kolegą, atrodo logiškai, kad turėtum gauti priedą. Ik šiol buvo taip, kad, jei kolega išeina atostogų, tu PRIVALAI jį pavaduoti be jokių priedų. Dabar susitarėme, kad tokiais atvejais turi būti mokamas ne mažesnis nei 50 proc. priedas.

Kitas pagerinimas susijęs su darbuotojų kvalifikacijos kėlimu. Daugumai sveikatos sistemos specialistų tai būtina. Iki šiol dėl to daugelyje įstaigų darbuotojams tekdavo imti nemokamų atostogų. Dabar įtvirtinta, kad už kvalifikacijos  kėlimui skirtą laiką darbdavys turi mokėti vidutinį darbo užmokestį.

Svarbu ir tai, kad šakinėje kolektyvinėje sutartyje garantuojama, jog darbas pavojingomis ir kenksmingomis sąlygomis turi būti geriau apmokamas. Darbuotojams, dirbantiems kenksmingų veiksnių veikiamose darbo vietose, pagal praktiškai dirbtą laiką mokamas 20 proc., o pavojingų – 15 proc. darbo užmokesčio priedas.

Dar paminėčiau, kad nustatyta, jog papildomas lėšas iš Privalomojo sveikatos draudimo rezervo galima skirti sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio fondui.

Galiausiai atkreipčiau dėmesį į tai, kad ši sutartis pasirašyta prieš įsigaliojant naujam Darbo kodeksui, tad sveikatos priežiūros specialistams taip pat svarbu išsaugoti turimas socialines garantijas. Itin aktualios – dėl darbo laiko ir atostogų.

Dabartiniame Darbo kodekse nustatyta 20 darbo dienų atostogų, bet sveikatos priežiūros specialistai, tiesiogiai teikiantys paslaugas, dirbantys nuolatinės psichinės ir fizinės įtampos sąlygomis, turi pailgintas atostogas. Darbo laikas taip pat yra šiek tiek sutrumpintas. Džiugu, kad šias garantijas pavyko įtvirtinti šakinėje kolektyvinėje sutartyje.

 

LPSK: Ar dokumentas tarsi įkaltas akmenyje, ar tam tikras nuostatas tikitės persiderėti?

A.B.: Sutarties negalime persiderėti bent jau metus. Ji galios iki 2018 m. liepos 1 d., o kita turės būti parengta pagal naująjį Darbo kodeksą. Per šį laiką tikimės kuo geriau pasiruošti kitos sutarties sudarymui.

Pirmiausia norėtume nusistatyti darbo apmokėjimo strategiją, kuri būtų ilgalaikė, o ne vienerių metų dalykas. Tai yra, kad darbo užmokestis nebūtų vieną kartą pakeltas 8 proc., ir viskas. Čia yra nemažai skaudulių. Pavyzdžiui, yra tokių įstaigų, kur gydytojų ir slaugytojų atlyginimai skiriasi 4 kartus. Jos dažniausiai būna prie didžiųjų miestų, respublikinių ligoninių. Kadangi gydytojų trūkumas rinkoje ne toks jau menkas, kad juos prisiviliotų atvažiuoti, išpučia atlyginimus. Vis dėlto už suteiktas paslaugas gydymo įstaiga gauna lėšas darbo užmokesčiui visiems paslaugas teikiantiems specialistams, tad išpūstus gydytojų atlyginimus „kompensuoja“ slaugytojų sąskaita. Tokių  dalykų  neturėtų būti.

 

LPSK: Kokius iššūkius išskirtumėte?

A.B.: Galima iš anksto konstatuoti, kad bus sunkumų dėl šios sutarties įgyvendinimo – daugiausia dėl lėšų trūkumo. Taip pat svarbu prižiūrėti, kaip šios sutarties bus laikomasi. Su ministru A. Veryga kalbėjomės, kad reikėtų atgaivinti darbo užmokesčio monitoringo grupę, suteikiant jai įgaliojimus nuolat analizuoti, kaip įgyvendinama sveikatos sistemos šakos kolektyvinė sutartis.

 

LPSK: Ačiū už pokalbį.

 

Naujienų portalo „15min.lt“/ Irmanto Gelūno nuotrauka