Balandžio  21 d., penktadienį, Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų forumo susirinkimas.

Susirinkimo metu pasisakęs Vilniaus savivaldybės vicemeras Linas Kvedaravičius pabrėžė, kad įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ yra viena iš didžiausių savivaldybės valdomų įmonių ir jų teikiamos paslaugos užtikrina gyventojų poreikius. Suprantama, ginant viešąjį interesą, profesinės sąjungos nori streikuoti, kad išlaikytų darbo vietas. Dėl to su jomis bendradarbiaujama sprendžiant įmonės problemas. Skelbiant konkursą maršrutams aptarnauti, turi būti aiškiai nurodomas ir vidutinis vairuotojų atlyginimas, o, konkursą laimėjus privačiai kompanijai, vairuotojų atlyginimas išliktų nepakitęs.

Tuo metu pasak Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vyriausiojo specialisto Jevgenijaus Stolovickio, vidaus sandoriams turėtų skelbiamas konkursas maršrutams aptarnauti arba savivaldybės galėtų sudaryti vidinius sandorius neskelbiant konkurso.

Seimas yra priėmęs Viešųjų pirkimo įstatymą, kuriame numatė, kad savivaldybių įmonėms, teikiančioms paslaugą komunalinėms ir vietinio susisiekimo transporto įmonėms, vidinių sandoriai galimybė galiotų. Deja, Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo priimtą įstatymą, teigdama, kad, vadovaujantis Konstitucija ir Konkurencijos tarybos sprendimais, savivaldybės privalo skelbti konkursus paslaugai aptarnauti.

Pažymėtina, dar 2015 m. privatūs vežėjai kreipėsi į Konkurencijos tarybą ir Konstitucinis teismas nusprendė, kad savivaldybės gali sudaryti vidinius sandorius, jei, paskelbus konkursą, nedalyvauja kiti vežėjai. Manome, daugelis organizacijų jau kreipėsi į Seimo pirmininką ir Seimo narius, kad būtų atmestas Prezidentės veto. Skelbiant konkursus, didelė dalis savivaldybių įmonių bankrutuotų. „Linavos“ pozicija tokia, kad savivaldybės turi galėti sudaryti vidinius sandorius, kaip yra ir kitose ES šalyse. Savivaldybės už teikiamą paslaugą yra įsiskolinusios autobusų parkams apie 40 mln. eurų.

„Lietuvoje jau įvyko apie 10 proc. konkursų, kuriuose laimėjo privatus transportas iš Latvijos. Taip pat kaip ir Vilniuje paskelbus konkursą 17 proc. maršrutų  laimėjo „Rigas mikroautobusų satiksme“ ir „Transrevis“. Taigi, tikimės dirbant kartu su profesinėmis sąjungomis apginsime viešąjį interesą ir darbuotojus nuo galimos vietinio susisiekimo įmonių privatizacijos“, – teigė J. Stolovickis.

Pasisakęs Susisiekimo ministerijos viešųjų pirkimo vadovas Saulius Kerza pridėjo, kad vadovaujantis Susisiekimo ministro įsakymu dėl ekologiško transporto atnaujinimo per ES paramą 2014-2022 strateginiu planu ir Vyriausybės programa, numatyta autobusų ir troleibusų parkus atnaujinti ekologiškomis transporto priemonėmis.

Susisiekimo ministerija taip pat turi vadovautis Konkurencijos tarybos sprendimu, kad Savivaldybės privalės skelbti konkursus dėl vidinių sandorių ir laimėjus konkursus rems tiek savivaldybės, tiek privatų transportą atnaujinant ekologišku transportu. Šiuo metu gauti investicijų projektai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio savivaldybių ir Susisiekimo ministerija juos šiuo metu analizuoja.

Forume dėl Darbo kodekso ir Trišalėje taryboje priimtų sprendimų  pasisakyti pakviestas ir LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas. Pradėdamas pranešimą, jis informavo, kad, nors Darbo kodekse neliko vadinamųjų nulinių sutarčių, vis tik Aukščiausio teismo sprendimas jas realiai įteisino. Pavyzdžiui, per įdarbinimo agentūras su darbuotojais sudaromos  darbo sutartys 40 val. per mėnesį ir, jei darbuotojas dirba 170 val., viršvalandžiai nemokami. Tęsiant pranešimą, informuota apie pasirašytą susitarimą Trišalėje taryboje ir akcentuota, kad derybos buvo sunkios. Artimiausiu laiku Seimas svarstys Darbo kodeksą ir, LPSK pirmininko nuomone, būtų gerai, jei Darbo kodeksas būtų atidėtas dar pusmečiui. Trišalėje taryboje sutarta tik 19 str., o dėl kitų nesutartų surašytas nesutarimo protokolas.

A. Černiauskas taip pat informavo, kad Lietuvos profesinės sąjungos prie Vyriausybės balandžio 28 d. 11 val.  organizuoja protesto akciją „Reikalaujame atlyginimų didinimo, sveikų ir saugių darbo vietų“ ir kvietė prisijungti visas profesines sąjungas.

Forumo pabaigoje Europos ekonomikos ir socialinio komiteto atstovė Daiva Kvedaraitė informavo, kad Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) generalinis sekretorius Lukas Visentinis (Luca Visentini)  kreipėsi į Europos Komisijos pirmininką, komisarus,  ES šalių atstovybių delegacijas, atkreipdamas  dėmesį, jog balandžio 26 d. EK paskelbs Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR) dokumentus. Generalinis sektorius pirmiausia kreipiasi į EK, ragindamas,  kad ESTR pasiūlymai būtų konkretūs ir tikrai prisidėtų, stiprinant ES socialinį faktorių. Anot jo, ESTR turėtų siekti  socialinių standartų konvergencijos, orientuojantis į ES šalis, kurios turi aukštesnius standartus, o ne  juos mažinti.

„Europos piliečiai nesupras, jeigu po metus trukusių konsultacijų, bus susitarta tik dėl bendrų principų sąrašo. Jie tai traktuos kaip iniciatyvos dėl Europos socialinių ramsčių nesėkmę. Dar vienas dalykas –  ESTR turi apimti visas 27 ES šalis, ne tik Euro zonos šalis“, – rašoma dokumente.

Pasak D. Kvedaraitės, pasiūlyta direktyva dėl deramų darbo sąlygų, yra puiki proga užtikrinti minimalias teises visiems  darbuotojams, nepriklausomai kokį darbą dirba ir pagal kokias sutartis, taip pat ir dirbantiems pagal netipines darbo sutartis, skaitmenines platformas, ekonomiškai priklausomus savarankiškai dirbančius asmenis. Be to, siūloma nauja direktyva dėl visuotinės prieigos prie socialinės apsaugos sistemų nustatys  suvienodintus standartus  socialinėms  išmokoms ir jų taikymui bei užtikrins visateisę  prieigą prie šių sistemų  visoms darbuotojų kategorijoms, nepriklausomai nuo įdarbinimo formos ir darbo sutarties.  Pasiūlytos naujos nuostatos dėl darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo  yra sveikintinos, siekiant ženkliai pagerinti sąlygas dirbantiems tėvams ir, vėlgi, nustatyti bendrus standartus, orientuotus į aukštesnius standartus ir taikytinus visoms ES narėms.

Po pranešimų diskutuota dėl socialinio dialogo plėtojimo bendradarbiaujant su valstybinėmis organizacijomis, taip pat priimtas kreipimasis į Seimo pirmininką ir Seimo narius, prašantatmesti Prezidentės veto dėl Viešųjų pirkimo įstatymo ir vidinių sandorių.

Kitas Forumo susirinkimas vyks Klaipėdoje birželio 18d.