Rinkimų kampanijos metu apie švietimą daug kalbėję Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai pastaruoju metu šią valstybės gyvenimo sritį buvo primiršę. Visgi vasario 14 d. spaudos konferencijoje trys valdančiosios daugumos atstovai – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša, jo kolega iš to paties komiteto profesorius Arūnas Gumuliauskas ir naujai įkurto Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis pagaliau kilstelėjo paslapties šydą, leisdami visuomenei nors kiek sužinoti, kas laukia šalies švietimo jų buvimo valdžioje laikotarpiu.
Nerimą keliančių požymių jau yra. Valdančiųjų švietimo strategas aiškiai suformulavo penkis minėtų gairių punktus: ugdymo turinio kaita, mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pertvarka, mokslinių tyrimų ir inovacijų švietime plėtotė, strateginio švietimo valdymo diegimas ir švietimo finansavimo pokyčiai. Tačiau prabilęs apie konkretesnius dalykus, jis jau nebuvo toks nuoseklus.
Liko neaišku, kaip kis ugdymo turinys, užtat nemažai kalbėta apie moksleivių brandos patikrinimo procedūrų – brandos egzaminų ir brandos darbo – naujoves. Vis tik tai paminėjus, nesugebėta pasakyti kelintos klasės pažymių vidurkis lems abituriento patekimą į aukštąją mokyklą. Užsiminus, kad keisis reikalavimai mokytojui – nuo bakalauro iki mokslų daktaro, nekalbėta apie jų darbo sąlygų ir darbo apmokėjimo pokyčius. Tik buvo pasakyta, kad skirtingą išsilavinimą ir skirtingą kvalifikacinę kategoriją turinčių mokytojų atlyginimo skirtumas turi būti gerokai didesnis nei dabar.
Net ideologiškai pagrindęs mokinio krepšelio principais besiremiančio švietimo finansavimo ydingumą, akademikas nė žodžiu neužsiminė, kokia alternatyva bus siūloma šiai sistemai. Nė vienu žodžiu nebuvo užsiminta, kaip keisis švietimo valdymas (ypač jo kokybė!) ir kokia linkme bus kreipiami moksliniai tyrimai bei inovacijų diegimas švietime. Tiesa, keli būsimi pokyčiai buvo įvardinti labai konkrečiai. Tai vaikų mokyklinio amžiaus paankstinimas – privalomas priešmokyklinis ugdymas prasidės nuo penkerių, o pradinis – nuo šešerių metų. Bet ir šiuo atveju E. Jovaiša pavartojo mįslingą formuluotę: tai bus kaip „taisyklė“, bet ne visiems taikoma. E. Jovaišai antrinęs R. Karbauskis pridėjo, kad nuo penktos klasės bus įvestas profesinis ugdymas, tačiau paprašytas paaiškinti, kas tai būtų, nuo atsakymo išsisuko.
Visame šiame kalbėjime blogiausias dalykas yra ne tam tikras nenuoseklumas, nutylėjimai ar išsisukinėjimai nuo konkrečių atsakymų. Seimo komiteto pirmininkas, kalbėdamas apie tris būsimus privalomus brandos egzaminus, ištarė simptomišką frazę. Jis lyg tarp kitko pasakė, kad švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė nori ne trijų, o keturių egzaminų, bet jis su tuo nesutinkąs. Norom ar nenorom E. Jovaiša palietė skaudžiausią viso Lietuvos švietimo stygą – milžinišką atotrūkį tarp gerų politikų norų ir juos turinčios įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerijos veikimo. Joje dešimtmečiais užsisėdėję valdininkai ir jų primestas taisykles perėmę ministerijos naujokai visada entuziastingai pritaria visiems aukščiau esančių politikų sumanymams, bet vėliau dėl savo nenoro ar nesugebėjimo keistis paruošia tokius teisės aktų projektus, kad juose kaip adatos šieno kupetoje reikia ieškoti gerų politikų minčių likučių.
Būtent ministerijos senbuviai, apspitę naująją savo politinės komandos neturinčią ministrę, sugebės įrodyti, kad vienus politikų sumanymus reikia neatpažįstamai pakoreguoti, o kitų tiesiog neįmanoma įgyvendinti. Taip buvo anksčiau, panašu, kad tai kartojasi ir šį kartą. Ypač aiškiai tai buvo matoma chaotiškai pritaikant naująjį Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą pedagogams, tai vis labiau jaučiama su švietimo profesinėmis sąjungomis svarstant etatinio pedagogų darbo apmokėjimo modelį ir bandant atgaivinti švietimo šakos kolektyvinės sutarties projektą.
Iš vienos kaimyninės tautos folkloro žinome posakį apie šventiką, kuris ima žegnotis tik tada, kai danguje sugriaudėja perkūnas. Šiandieninės Švietimo ir mokslo ministerijos, jaukiai įsikūrusios šviesuolio Andriaus Volano vardu pavadintoje gatvėje, valdininkai net ir Seimo aukštybėse sugriaudėjus noro keisti švietimą griausmui, panašu, neskubės žegnotis.
Audrius Jurgelevičius, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas
