Nacionalinis susitarimas, pasirašytas su politinių partijų lyderiais, turės užtikrinti, kad Seimas įsipareigoja spręsti aštriausias verslo problemas dėl didesnės pridėtinės vertės produktų kūrimo ir jų eksporto. Apie naują Nacionalinį susitarimą, kurio tekstą planuojama parengti iki vasario pradžios, kalba ir profsąjungos, ir darbdaviai.

„Mes nebeturime laiko – reikia galvoti, kas gresia šalies ekonomikai, kai po 2020 m. ES investicijos žymiai sumažės“, – sako Danas Arlauskas, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius.

Pasak jo, būtina didinti gyventojų perkamąją galią, o tai įmanoma daryti tuomet, kai verslas galės gaminti aukštesnės pridėtinės vertės gaminius ir pelningai juos parduoti užsienyje. Taip pat būtina kuo labiau skatinti užsienio investicijų atėjimą.

Daugelis verslui aktualių problemų yra įvardinta Vyriausybės programoje. Pavyzdžiui, planuojama apsispręsti dėl verslo ir mokslo bendradarbiavimo, galbūt, perduodant Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą MITA į vienos ministerijos rankas. Mindaugas Sinkevičius, naujasis ūko ministras, kalba apie eksporto garantijas, teikiamas per UAB „Investicijų ir verslo garantijos (Invega). Tiesioginių užsienio investicijų skatinimui 2017 m biudžete numatyta 15 mln. Eur. Užsimenama ir apie galimybę įvertinti lengvatą reinvestuojamam pelnui ir pan.

„Visos šios nuostatos geros, tačiau, ar nepritrūks politinės valios jas įgyvendinti? Ar ministerijos žino, kaip sukurti tam tinkamus mechanizmus“, – klausia p. Arlauskas.

Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas pabrėžia: Nacionaliniame susitarime turės būti numatytos priemonės, kurios didintų darbo užmokestį.

„Mes neprarandame vilties tartis su verslu, kad dalį pinigų kuriuos akcininkai išsimoka dividendais ar iš sukaupto pelno, įmonės išmokėtų darbuotojams, paskatindamos juos premijomis ar kitomis vienkartinėmis išmokomis“, – savo poziciją išsako p. Černiauskas.

Tai būtų trišalis susitarimas, kurį pasirašytų politinių partijų lyderiai, verslo organizacijos bei profesinės sąjungos.

Anot p. Černiausko, verslas už politikų pažadus prisiimtų kai kuriuos įsipareigojimus. Tuo tarpu profesinės sąjungos mainais į jokius kompromisus nesileis.

Profsąjungų lyderio teigimu, jie jau yra sutikę su kai kuriais kompromisais svarstant naująjį Darbo kodeksą, pavyzdžiui, dėl darbo laiko ir kitų dalykų. Tačiau jie pasisako už gerų įmonių praktikos skatinimą, kuris leistų žmonėms daugiau uždirbti ir neemigruoti. Tarkim, kad viešųjų pirkimų metu tokioms įmonėms būtų suteikta papildomų balų ar pan.

Pirmasis Nacionalinis susitarimas „Už nepraskolintą valstybę, už saugią Lietuvos ateitį“ buvo pasirašytas 2009 m., kai Lietuvą užklupo finansų ir ekonomikos krizė. Tuomet buvo susitarta dėl PVM padidinimo 2%, valstybės tarnybos atlyginimų mažinimo 10%, dirbančių pensininkų pensijų mažinimo 50% ir pan.

Sutikdamas su didesniais mokesčiais, verslas išsikovojo pelno mokesčio lengvatą, o profsąjungos pasiekė, kad be Trišalės tarybos pritarimo nebus keičiami darbo santykius reguliuojantys įstatymai.

Susitarimas galiojo iki 2010 m. pabaigos.

Visą naujienų portalo “VZ.LT” straipsnį galite rasti čia.