Irena Petraitienė užima ne vienas svarbias pareigas. Ji yra Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos (LVTPS) ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) Moterų centro pirmininkė, taip pat atstovauja LPSK Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete (EESC). I. Petraitienė pasakoja apie tai, kas svarbu jos vadovaujamoms organizacijoms, bei apžvelgia lyčių lygybės problemas ne tik Lietuvoje, bet ir ES.
***
– Kokius aspektus išskirtumėte svarbiausiais Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungai?
– LVTPS tikslas – kad visi dirbantieji šiame sektoriuje jaustųsi oriai, gautų jų darbo kokybę bei krūvį atitinkantį atlyginimą bei turėtų saugias ir sveikas darbo sąlygas, geras socialines garantijas.
Dėl to LVTPS Valdybai bei nariams svarbu, kokios nuostatos bus numatytos Darbo kodekse, Valstybės tarnybos įstatyme, Muitinės statute; ar bus atstatytas bazinis dydis ir bazinis atlygis? Priminsiu, jie buvo sumažinti maždaug 9 proc. dar per krizę, 2009 m., kai Premjeru buvo Andrius Kubilius, o finansų ministre – Ingrida Šimonytė.
Mums taip pat itin aktualu, ar ir toliau bus menkinamas profesinių sąjungų prestižas, ar nauja Vyriausybė, Seimas, Lietuvos žiniasklaida profesines sąjungas, dirbančius žmones pagaliau pradės laikyti partneriais.
– Esate LPSK atstovė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete. Kokią atsakomybę ir darbus ši pozicija Jums uždeda?
Darbas EESC įdomus ir atsakingas. Lietuvai atstovaujame trys darbdavių, trys profesinių sąjungų ir trys visuomeninių organizacijų atstovai. Mes, kaip pilietinės visuomenės atstovai, teikiame Europos Komisijai, Europos Parlamentui EESC nuomonę įvairiais ES svarbiais aspektais: tai ir mokesčių sistema ES, energetikos, ekonomikos, rinkos, muitų, bendri žemės ūkio politikos klausimai. Teikiame siūlymus geresniam ES struktūrinių ir investicinių fondų panaudojimui, Europos skaitmeninei rinkai, nanotechnologijų panaudojimui.
Taip pat teikiame siūlymus migracijos klausimais, sienų ir pakrančių apsaugos klausimais, nagrinėjame kintantį darbo santykių pobūdį, tvarių darbo vietų ir ekonomikos apsaugą, skurdo priežastis, lygias galimybes ir kita.
Aš pati dirbu nuolatinėje tyrimo grupėje dėl neįgaliųjų teisių. Kartu su kolegomis parengiau nuomones „Europos prieinamumo aktas“, „JT neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamosios pastabos ES. Naujoji strategija neįgaliesiems“. Buvo itin įdomu dirbti rengiant nuomonę „Euro zonos atstovavimas už jos ribų“. Joje svarstėme ES atstovavimo valiutos fonde galimybes. Šiuo metu rengiu nuomonę dėl dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo mechanizmų tobulinimo.
Norint konstruktyviai dalyvauti darbo grupėse, sekcijose, reikia daug žinių ir nuolat jas gilinti. Man padeda didžiulė patirtis profesinių sąjungų, lygių galimybių, moterų veikloje. Žinoma, džiaugiuosi, kad daug patirties įgijau dirbdama valstybės tarnyboje, finansų srityje. Suprantu, kad atstovauju didžiausiai profesinei sąjungai Lietuvoje ir dėl to jaučiu didelę atsakomybę. Suprantu, kad, kaip dalyvausiu EESC darbe, taip bus vertinamas ir LPSK atstovavimas šioje ES institucijoje.
– Esate LPSK Moterų centro pirmininkė ir daug gilinotės į lygių galimybių problematiką ir Lietuvos, ir tarptautiniame kontekste. Kaip apibūdintumėte padėtį darbo rinkoje?
Mums, kaip profesinių sąjungų atstovėms, svarbu, kaip moterys jaučiasi darbo rinkoje, šeimose, ar pavyksta suderinti tiesioginį darbą ir laisvalaikį. Deja, matome, kad kol kas moterų ir vyrų padėtis darbo rinkoje gerokai skiriasi. Moterys dažniau dirba mažai apmokamuose darbuose arba už tą patį darbą gauna mažesnį darbo užmokestį negu vyrai.
Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą bei privalomąjį socialinį draudimą, 2015 m. buvo tarp 35-44 metų amžiaus darbuotojų (20,9 proc.), o mažiausias – jaunesnių nei 25 metų (12,4 proc.)
Pernai didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis išliko finansinės ir draudimo veiklos įmonėse ar įstaigose (38,5 proc.), taip pat informacijos ir ryšių (29,5 proc.), žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (26,3 proc.), apdirbamosios gamybos (25,6 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (24,4 proc.), kitose aptarnavimo veiklos įmonėse ar įstaigose (23,7 proc.).
Atotrūkiui įtakos turėjo socialinio ir ekonominio, o ne teisinio pobūdžio veiksniai – vyrų ir moterų skaičius tam tikroje ekonominėje veikloje, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas ir kitos priežastys.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis ES 2014 m. sudarė 16,1 proc. ir per metus sumažėjo 0,3 proc. Skirtingas kiekvienos ES šalies Lyčių lygybės indeksas, kurį rengia Lyčių lygybės institutas, rodo, kad ES yra tik pusiaukelėje tikros lyčių lygybės link.
Moterų ir vyrų nedarbo lygis irgi skirtingas: moterų bedarbystė 2015 m. siekė 8,2 proc., vyrų – 10,1 proc. Beje, panašus nedarbo santykis tarp moterų ir vyrų Lietuvoje išliko ir krizės metais.
– Kaip darbo rinką padaryti teisingesne?
– 2016-2019 metams priimta Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) lyčių lygybės veiksmų programa siekia skatinti ir koordinuoti ETUC narių veiksmus, užtikrinant lygybę tarp moterų ir vyrų darbo rinkoje bei visuomenėje apskritai. To paties siekiama ir visuose lygiuose ES (ne išimtis ir Lietuva), ir profesinėse sąjungose. ETUC priklausančios organizacijos įsipareigoja siekti konkrečių veiksmų šiose tarpusavyje susijusiose srityse:
- Įgyvendinti lyčių aspekto integravimą į visas sritis.
- Skatinti vienodą vyrų ir moterų ekonominę nepriklausomybę bei kovoti šalinant darbo užmokesčio bei pensijų dydžių skirtumus lyties pagrindu.
- Spręsti darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyros problemą.
- Įveikti lyčių atstovavimo spragas profesinėse sąjungose ir įmonių sprendimų priėmimo padaliniuose.
- Kovoti su seksualiniu priekabiavimu ir smurtu darbe.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos moterys narės svarstė šią veiksmų programą Palangoje vykusiame seminare ir jai pritarė. Dabar belieka stengtis ją kuo geriau įgyvendinti.
– Kiek tai aktualu kitose srityse?
– Lyčių lygybė apima ne tik lygybę darbo rinkoje. Būtina sąlyga tam įgyvendinti – moterų dalyvavimas priimant sprendimus. Deja, pasaulio šalių valdymo struktūrose ir priimant sprendimus tebedominuoja vyrai. Lietuva nėra išimtis. Pastebiu, kad tose šalyse, kur valdžioje yra dauguma moterų, pakinta ir politikos prioritetai, geriau ginami moterų interesai, siekiama, kad visuomenėje vienodai saugiai jaustųsi abiejų lyčių atstovai.
Demokratinėje visuomenėje priimant sprendimus privalo dalyvauti visi gyventojai – ir moterys, ir vyrai, ir abiejų lyčių atstovams turi būti teisingiau atstovaujama valdžios postuose. Deja, ir dabar į Seimą išrinkta mažiau moterų negu praėjusioje kadencijoje, o, štai, Hillary Clinton JAV prezidento postą užleido Donaldui Trumpui. Taigi, pramušti stiklines lubas ir užimti aukštus postus moterims dar nėra lengva.