Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) klerkai, pateikę Vyriausybei svarstyti Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektą, visiškai ignoravo švietimo profesinių sąjungų pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
Į kelioliką pedagogų atstovų pasiūlymų buvo formaliai, nesigilinant į esmę atsakyta, kad šalies valdžia yra priėmusi politinį sprendimą dėl valstybės ir savivaldybių įstaigose dirbančių darbuotojų darbo apmokėjimo keitimo ir niekas nesiruošia šio sprendimo keisti ar koreguoti.
Į pastabas, jog įstatymo taikymas ne tik dar labiau pablogins pedagogų padėtį, bet ir neleis įgyvendinti šių metų streiko metu pasiektų susitarimų su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Vyriausybe, SADM valdininkai atsainiai pasiūlė dėl jų iš naujo tartis švietimo šakos kolektyvinėje sutartyje.
Tą pačią poziciją profesinių sąjungų atstovams liepos 13 d. susitikime išdėstė ir socialinės apsaugos ir darbo viceministras Gintaras Klimavičius. Vienas iš institucijos, kuri yra atsakinga už socialinio dialogo plėtrą Lietuvoje, vadovų taip kalbėjo, ignoruodamas ir birželio 30 d. Švietimo komiteto prie Lietuvos Trišalės tarybos nutarimą, kad priimant Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą, pedagogų darbo apmokėjimas turi būti nustatomas atskira tvarka.
Tuo tarpu, tiek ŠMM, tiek ir pedagogams atstovaujančios profesinės sąjungos sutaria, kad daugeliu atvejų naujo įstatymo taikymas pedagogams sukels dar didesnę suirutę sistemoje ir toliau blogins pedagogų darbo bei jo apmokėjimo sąlygas.
Profesinių sąjungų ekspertai išskyrė septynias priežastis, kodėl šio įstatymo negalima taikyti valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigose.
Pirma priežastis – skirtingai nuo kitų biudžetininkų, kuriems yra taikomas etatinis darbo apmokėjimas, mokytojams yra taikoma valandinė – tarifinė darbo apmokėjimo tvarka, kuri faktiškai nulemia gerokai trumpesnę jų darbo savaitę ir mažesnį darbo užmokestį. Vadinasi, pritaikius naują įstatymą pedagogams, daugelio jų atlyginimas ir toliau liks mažesnis nei valstybės nustatytas minimumas.
Antra priežastis – naujas įstatymas numato, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovų darbo užmokesčio dydis priklausys nuo įstaigos darbuotojų skaičiaus. Tokia nuostata ženkliai padidins daugelio bendrojo bei neformaliojo ugdymo įstaigų vadovų norą į darbą priimti kuo daugiau mokytojų, skiriant jiems labai mažai pamokų ir nustatant apgailėtinai menkus atlyginimus.
Trečia priežastis – skirtingai nei kitos biudžetinės įstaigos, visos švietimo įstaigos pilnai ar iš dalies finansuojamos iš mokinio krepšelio, o tai įstaigai skiriamo darbo užmokesčio fondo dydį tiesiogiai susieja su ugdomų vaikų skaičiumi. Tai neigiamai atsilieps nustatant kintamąją pedagogų darbo užmokesčio dalį, kuri faktiškai priklausys ne nuo jų darbo kokybės ir rezultatų, o nuo atlyginimams skirtos pinigų sumos.
Ketvirta priežastis – švietime per visą nepriklausomybės laikotarpį nebuvo sukurta patikima bei objektyvi kokybės vertinimo sistema, todėl pedagogų atlyginimą diferencijuoti pagal jų darbo kokybę nėra galimybių. Dabar veikianti mokyklų ir pedagogų veiklos priežiūros sistema irgi orientuota ne į kokybės vertinimą, o į pagalbos teikimą. Kalbant apie pedagogų darbo rezultatus – ugdytinių žinias bei mokėjimus – visi vieningai sutaria, kad jie didele dalimi priklauso nuo pačių ugdytinių pastangų ir jų buvimas ar nebuvimas negali lemti pedagogo darbo užmokesčio dydžio.
Penkta priežastis – dabar veikiančioje pedagogų darbo apmokėjimo tvarkoje yra numatytos kelios atlyginimo nustatymo suderinimo su darbuotojų atstovais procedūros, o naujo įstatymo projekte numatyta tik atsižvelgti į darbuotojų atstovų nuomonę sprendžiant koks atlyginimas turi būti jam mokamas. Tokiu būdu, įstatymo taikymas pedagogams ženkliai pablogins socialinio dialogo situaciją švietimo įstaigose, ko naujų teisės aktų priėmimas negali daryti.
Šešta priežastis – derybose su Vyriausybe ir ŠMM dėl streiko užbaigimo, švietimo profesinės sąjungos sutarė dėl pedagogų tarnybinių atlyginimo koeficientų „šakučių“ naikinimo nuo 2017 m. sausio 2 d., o naujasis įstatymas, kuris įsigalios būtent nuo šios datos, ne tik numato minėtų „šakučių“ taikymą, bet faktiškai įteisina dar vienas „šakutes“ – kintamąją atlyginimo dalį, kurią savo nuožiūrą galės reguliuoti įstaigos vadovas.
Paskutinė, septintoji priežastis – derybose su Vyriausybe ir ŠMM dėl streiko užbaigimo abi šios valdžios institucijos prisiėmė įsipareigojimą paruošti ilgalaikę pedagogų darbo užmokesčio didinimo programą. Analogiškas susitarimas pasiektas ir derybose su ŠMM dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties. Tačiau naujo įstatymo taikymas pedagogams užkerta kelią perspektyvinės darbo užmokesčio programos rengimui, kas nedviprasmiškai buvo išdėstyta SADM ir Finansų ministerijos raštuose, adresuotuose švietimo profesinėms sąjungoms.
Nors aukščiau išdėstyti dalykai akivaizdžiai rodo, kad ruošiamo Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo taikymas pedagogams nulems pedagogų darbo sąlygų blogėjimą ir neleis įgyvendinti šalies valdžios institucijų prisiimtų įsipareigojimų, SADM valdininkai sąmoningai ar dėl paviršutiniško situacijos matymo, nemato absoliučiai jokių neigiamų įstatymo taikymo pasekmių. Būtent tokią nuomonę jie išdėstė įstatymo projekto aiškinamajame rašte, kuris irgi yra teikiamas Vyriausybės nariams.
Liepos 19 d. visų šalies švietimo profesinių sąjungų atstovai renkasi į piketą prie Vyriausybės, kurio metu bus pakartotinai įteiktos pastabos ir siūlymai dėl ruošiamo Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo taikymo pedagogams ir reikalaujama ne formaliai, bet iš esmės išnagrinėti visus pasiūlymus ir padaryti atitinkamas išvadas.
