Naujojo Darbo kodekso konteksto apibendrinimas

Šįkart Seimo pavasario sesijos pabaiga dėl naujojo Darbo kodekso projekto, pasiekusio finišo tiesiąją, pasitaikė itin darbinga ir įtempta profesinėms sąjungoms bei mūsų bendražygiams.

Parlamentarai politiškai nepalankiausią ir prieštaringiausiai vertinamą sprendimą dėl naujojo Darbo kodekso įstatymo, turinčio įsigalioti nuo kitų metų pradžios, paliko paskutinėms sesijos dienoms.

Skubotas Seimo sprendimas

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija nuolat aktyviai dirbo, kovodama už darbuotojų teises ir sąžiningą jų reprezentavimą darbo rinkoje. Beveik dvejus metus buvo diskutuota, teikta daugybė pasiūlymų bei siekta konstruktyviausio sprendimo valdžios, darbdavių ir profsąjungų atstovus subūrusioje Trišalėje taryboje bei Seimo komitetuose. Deja, Seimas ramia sąžine nusispjovė į pasiektus susitarimus ir iš esmės priėmė pradinį Darbo kodekso variantą. Taip buvo dar kartą ciniškai pademonstruota, kad socialinis dialogas valdantiesiems mažai ko vertas.

Ne paslaptis, kad net labiausiai šį itin liberalų projektą stūmusioje Lietuvoje socialdemokratų partijoje vienybės nebuvo. Kaip balsuoti tarsi sovietmečiu buvo griežtai nuleista iš viršaus. Matyt, su mintimi, kad priėmus šį įstatymą  pagaliau bus galima ramiai vasaroti, birželio 21 d. „už” už naujos redakcijos Darbo kodekso priėmimą balsavo 65 Seimo nariai, „prieš” – 12, o susilaikė 14 (likę 50 tautos išrinktųjų tikriausiai vasara džiaugtis pradėjo anksčiau).

Visuomenės spaudimas pasiteisino

Galime didžiuotis, kad, paaiškėjus, jog siekiama priimti nesubalansuotai liberalų Darbo kodekso variantą, profesinių sąjungų nariai ir bendraminčiai tvirtai gynė savo poziciją: rengdami protesto akcijas, dalyvaudami mitinguose, siuntinėdami laiškus politikams bei kitais būdais.

Džiugu, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė išgirdo šalies dirbantiesiems atstovaujančių profesinių sąjungų nuogąstavimus ir, apibūdinusi Darbo kodeksą kaip „įteisinantį darbdavių dominavimą”, grąžino šį darbuotojų socialinę saugą ir teises menkinantį įstatymą Seimui svarstyti pakartotinai. Prezidentė pasiūlė pataisyti 22 nuostatas iš 260 straipsnių (daugiau informacijos apie konkrečius siūlymus galite rasti čia).

LPSK vertinimu, prezidentė į pagrindinius dalykus atsižvelgė, tačiau rūpestį kelia nevetuotas suminės darbo laiko apskaitos klausimas. Nors tikinama, kad bendras darbo laikas neviršys 60 valandų per savaitę, pagal dabartinę formuluotę jis gali siekti net 72 valandas. Jei šitai nebus pakeista, vėliau dėl to nukentės dirbantieji.

Nors valdantieji skalambijo, kad nori šaukti neeilinę Seimo sesiją ir kuo greičiau apsipręsti dėl prezidentės veto, vis tik liepos 8 d. nuspręsta, kad žadėta sesija nebus šaukiama. Tiesa, ji gali būti sušaukta vėliau vasarą, bet tikėtina, kad šis klausimas bus nukeltas rudens sesijai. Pasiteisinimas – norima palaukti prezidentės nuomonės dėl lydinčiųjų įstatymų, be to, juk surinkti parlamentarus į darbą vasarą – iššūkis (nors oficialiai šie atostogų nė neturi).

Kol kas premjeras Algirdas Butkevičius bando sustiprinti savo poziciją, ieškodamas balsų, kad prezidentės veto būtų atmestas.

Svarstant Darbo kodeksą, vyks mitingas

LPSK nekeičia savo pozicijos: toks liberalus ir darbuotojų neapsaugantis Darbo kodeksas neturi būti priimtas. Nors žadėtoji Seimo neeilinė sesija nebuvo sušaukta ir planuotas profesinių sąjungų mitingas prezidentės veto palaikyti irgi buvo nukeltas, LPSK stebi situaciją ir, kai paaiškės veto svarstymo data Seime, vėl pakviesime žmones susiburti į mitingą ir parodyti, kad tokių sąlygų netoleruosime.