Atlyginimas kiekvienam turi būti mokamas pagal sukuriamą pridėtinę vertę

Lietuvos profesinių sąjungų konfederaciją (LPSK) neramina, kad siekiant liberalizuoti darbo santykius, akcentuojama nauda darbdaviams, o dirbantieji paliekami nuošalėje. Kaip žinia, Lietuvos ekspertai šiuo metu kuria naują socialinį modelį, kuris padėtų sureguliuoti darbo santykius. LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas teigia, kad laikas individualizuoti atlyginimus.

„Manome, kad pirmiausia Darbo kodekse reikia aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoti darbo užmokesčio mokėjimo sistemą ir darbo laiko normas. Darbo užmokestį reikėtų skaičiuoti pagal sukuriamą pridėtinę vertę: privalu aiškiai apibrėžti ne tik tai, kiek mokėti kiekvienai pareigybei, bet ir kaip apskaičiuoti. Be to, mes siūlome nedidinti dabar galiojančių darbo laiko normų, – sakė A.Černiauskas. – Suprantama, kai kurias Darbo kodekso nuostatas reikia keisti, tačiau permainos neturi būti darbuotojų sąskaita, jiems turi būti suteikta daugiau garantijų“.

Artūro Černiausko nuomone, Lietuvoje vis dar nėra darbo užmokesčio sistemos: neretai visi įmonės darbuotojai, nepriklausomai nuo kvalifikacijos, gauna minimalų atlyginimą, darbo užmokestis nustatomas pagal minimalų ar šakos vidurkį ir kt.

„Deja, daugelyje įmonių vis dar nėra normalios darbo užmokesčio apskaičiavimo sistemos. Minimalų atlyginimą gali gauti tik mažai kvalifikuoti, bet ne visi įmonės darbuotojai. Kiekvienai pareigybei turi būti aiškiai nurodyta, koks yra darbo užmokestis, už ką galima užsidirbti daugiau ir pan. Atsirastų stimulas stengtis. Kita vertus, atlygio už darbą negalima sieti su minimaliu arba vidutiniu darbo užmokesčiu. Tuo dabar kai kurie darbdaviai naudojasi: aš tau negaliu pakelti atlyginimo, nes ir taip moku daugiau nei yra vidutinis. Darbo užmokestis turėtų būti skaičiuojamas pagal sukuriamą pridėtinę vertę. Kitu atveju darbuotojas praranda motyvaciją dirbti, dėl to kyla darbuotojo ir darbdavio santykių problemų. Kuo skaidriau darbdavys reglamentuoja atlyginimo dydžius, tuo aiškiau darbuotojui, už ką ir kiek jis gauna“,- įsitikinęs LPSK pirmininkas.

A. Černiausko teigimu, kitas ne mažiau darbuotojams svarbus klausimas yra aiškios darbo laiko normos: „LPSK nuomone, viršvalandžiai turėtų būti išimtis, o ne pastovus reiškinys, kaip yra dabar. Todėl siūlome atsisakyti ketinimų didinti dabartiniame DK įteisintas normas: 40 valandų darbo savaitę, 8 valandų darbo dieną, 48 val. maksimalią darbo savaitę kartu su viršvalandžiais. Taip pat siūlome palikti nustatytą 120 valandų metinę viršvalandžių normą, kolektyvinėje sutartyje – 180 val.“

Neseniai LPSK Trišalei tarybai siūlė DK pataisas, pagal kurias dėl ekonominių ar technologinių priežasčių atleidžiamiems darbuotojams išeitinė išmoka būtų mokama iš Garantinio fondo lėšų.