Birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė daug diskusijų sukėlusias Darbo kodekso pataisas, kurios įsigalios, kai tik jas pasirašys Lietuvos Respublikos Prezidentė. Priimtą dokumentą rasite šioje nuorodoje: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=473433&p_tr2=2
Pataisomis aiškiau apibrėžiama darbdavio organizacijos sąvoka valstybės ir biudžetiniame sektoriuje: „Socialinėje partnerystėje nacionaliniu, šakos (gamybos, paslaugų, profesiniu), teritoriniu (savivaldybės, apskrities) lygiu darbdaviams ‒ iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ‒ atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“.
Ši pataisa paskatins socialinį dialogą, nes išsprendžia visais atvejais klausimą, kas atstovaus darbdavius šakinėse kolektyvinėse derybose. Darbdavių organizacijos įsipareigojimai pavedami Vyriausybei, kuri gali to imtis pati arba deleguoti konkrečiai pavaldžiai institucijai. Tačiau ši pataisa eliminuoja ginčus dėl darbdavio atstovavimo biudžetiniame sektoriuje.
Pataisomis panaikinamas darbo sutarčių registravimo žurnalas bei darbuotojų darbo pažymėjimų privalomas išdavimas. Tačiau išlieka darbo sutarties pavyzdinė forma, pagal kurią sudaroma darbo sutartis.
Keičiasi privaloma darbo grafikų skelbimo tvarka: „Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonėse ar jų padaliniuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo.“ Pataisomis atsisakyta privalomo grafikų skelbimo informaciniuose stenduose, tačiau bet kokiu atveju privalo būti išlaikytas darbo grafikų skelbimo viešumas. Kitokia darbo grafikų skelbimo tvarka (galbūt ir nesilaikant viešumo) gali būti nustatoma įmonės kolektyvinėje sutartyje.
Atsisakoma privalomos darbo laiko apskaitos žiniaraščių formos, kurią iki šiol tvirtino Vyriausybė. Nuo pataisų įsigaliojimo žiniaraščių formą kiekvienoje įmonėje nustatys darbdavys.
Pakeistas atsiskaitymo lapelių reglamentavimas. „Darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį privalo raštu ar elektroniniu būdu darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę“. Iš esmės ši formuluotė nekeičia pačios informavimo apie darbo užmokestį tvarkos, tačiau nebesukuria prielaidos, kad darbuotojui privalo būti įteiktas popierinis atsiskaitymo lapelis. Apie gautą darbo užmokestį darbuotojas gali būti informuojamas ir el. paštu.
Gegužės 15 d. Seimas priėmė LPSK kartu su Seimo nariu Algirdu Sysu parengtas Darbo kodekso pataisas, liberalizuojančias streikų reguliavimą. Pataisos parengtos, atsižvelgus į Lietuvos teismų praktiką, sprendžiant bylas dėl streikų teisėtumo. Pataisos įsigalios nuo 2014 m. liepos 1 d.
Pataisomis yra nustatomos darbo santykius reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisuklės darbuotojų naudai, jei yra prieštaravimų tarp atskirų nuostatų.
Panaikintas trečiųjų teismas, kaip kolektyvinius darbo ginčus sprendžiantis organas, nes praktikoje šioje institucijoje iškelti darbo ginčai nebuvo išsprendžiami, nes šalių paskirti atstovai galėdavo turėti savo atskirąsias nuomonės dėl konflikto teisėtumo. Tokia indtitucija ne tik neskatino socialinio dialogo, bet priešingai – pastatyvo ginčo šalis į keblią padėtį, kai kolektyvinio ginčo procedūros išnaudotos, tačiau sprendimas dėl ginčo nepriimtas. Nuo šiol šalys galės kreiptis dėl kolektyvinio ginčo nagrinėjimo į taikinimo komisiją arba vienos iš šalių reikalavimu – pasitelkti tarpininką. Nepavykus ginčo išspręsti taikiai, gali būti skelbiamas streikas arba ginčas perduodamas – darbo arbitražui, sudarytam prie apylinkės teismo.
Pataisomis nustatoma išimtis, kada galimas streikas, nors galioja ir kolektyvinė sutartis: „Apribojimas skelbti streiką netaikomas kolektyvinėje sutartyje numatytoms deryboms pasibaigus šalių nesutarimu“. Vadinasi, net ir galiojant kolektyvinei sutarčiai, iškėlus naujus reikalavimus dėl kurių nesusitarta, galima inicijuoti kolektyvinį ginčą, o nepavykus susitarti, galima skelbti streiką.
Panaikinamas Vyriausybės kaip kolektyvinio ginčų arbitro statusas, nustatant minimalias visuomei teikiamas paslaugas, kai streikuoja strategiškai svarbios įmonės: geležinkelio, visuomeninio transporto, medicinos, energetikos ir kitos, nurodytos Darbo kodekso 77 straipsnio 5 dalyje. Klausimą dėl minimalių paslaugų spręs darbo arbitražas.
Išplėstas gyvybinių visuomenės poreikių sąrašas, įtraukiant į šį sąrašą liftų nuolatinės priežiūros paslaugas.
Birželio 10 d. Seimo posėdžių salėje po svarstymo buvo pritarta Seimo nario A. Syso pataisai dėl darbo užmokesčio reguliavimo tobulinimo Darbo kodekso 188 straipsnyje.
Pataisa siekiama, kad darbo užmokesčio dydis, apmokėjimo sąlygos, darbo normos būtų nustatomos įvertinus ir atsižvelgus į konkrečios pareigybės profesinę riziką. Pataisą galite rasti šioje nuorodoje: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=471104
Dėl pataisos priėmimo Seimas balsuos vėliau.
Birželio 4 d. Seimo Audito komitetas svarstė LPSK parengtas Akcinių bendrovių ir Valstybės bei savivaldybių įmonių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama geresnio darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūrų įgyvendinimo. Pataisomis būtų suteikta teisė darbuotojų atstovams dalyvauti ir kalbėti akcininkų susirinkimuose bei valstybės/savivaldybių įmonių steigėjų teises įgyvendinančios institucijos valdybos posėdžiuose, kai svarstomi darbuotojams svarbūs klausimai. Tačiau Seimo audito komitetas nepritarė įstatymų pataisoms ir grąžino jas tobulinti. Šias pataisas artimiausiu metu dar svarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Pataisas galite rasti šioje nuorodoje:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=458696&p_tr2=2
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=458694&p_tr2=2

Informaciją parengė
LPSK teisininkė Jolanta Cinaitienė