Jų tikslas – atkreipti visuomenės ir Europos Parlamento dėmesį į tai, kad 4-ajame geležinkelių pakete numatomos reformos pražūtingos Europos geležinkelių sektoriui. Iki šiol geležinkelių liberalizavimo politika nepateisino lūkesčių – geležinkeliais krovinių gabenama mažiau negu kelių transportu, eismo saugumą geležinkeliuose užtikrinti tampa vis sudėtingiau, kainos už geležinkelių įmonių teikiamas paslaugas auga. Vienas esminių klausimų, kurį kėlė profesinės sąjungos – ar 4-ajame pakete keliami reikalavimai nesikerta su Europos Sąjungos šalių teise pačioms rinktis priemones, užtikrinančias viešųjų paslaugų tiekimą, kitaip tariant ar nepažeidžiama teisė, kurią garantuoja Lisabonos sutartis.
Europos transporto darbuotojų federacija, vienijanti geležinkelininkų profesines sąjungas, reikalauja išsamesnės galimos geležinkelių liberalizacijos padarinių analizės, ragina ieškoti kitų kelių mažinant geležinkelių įmonių įsiskolinimą, nori, kad būtų stabdomas kombinuotasis – privatus ir valstybinis – geležinkelių sektoriaus projektų finansavimas.
Spalio 9-ąją daugelyje Europos šalių vyko piketai, išplatinti lankstinukai, kuriuose aiškinama 4-ojo geležinkelių paketo esmė, vyko susitikimai su politikais.
Europos Parlamente lapkričio 14 d. vyks diskusija dėl geležinkelių įmonių įsiskolinimų, o lapkričio 26 d., dėl 4-ojo direktyvų paketo bus balsuojama Transporto komitete. Galutinis plenarinis balsavimas numatytas kitų metų vasario pabaigoje.
Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacija (LGPF) atidžiai seka įvykius ir, kaip patvirtino jos pirmininkas Vilius Ligeika, yra pasirengusi bet kuriuo metu atnaujinti veiksmus prieš bendrovės liberalizavimą, numatyti piketai ir mitingai.
„Siekdami išsaugoti vientisą bendrovę ir darbo vietas, turime darbuotojų, administracijos ir Seimo palaikymą, esame pasirašę memorandumą su valdančiosiomis partijomis (LSDP, Darbo, Tvarka ir teisingumas) dėl bendradarbiavimo išsaugant AB „Lietuvos geležinkeliai“ vientisumą, – sako V. Ligeika.
Jis priminė, kad 2009 m. gegužės 17 d. Radviliškyje LGPF surengė forumą, kuriame priimta rezoliucija dėl integralios šalies geležinkelių bendrovės išsaugojimo. Tų pačių metų gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo ekonomikos komitete pritarta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ išskaidymas nebūtinas įgyvendinant Europos Sąjungos aktus ir liberalizuojant geležinkelių rinką.
2011 m. po derybų su tuometiniu Lietuvos Ministro Pirmininko kancleriu Deividu Matulioniu, priimtas sprendimas neliberalizuoti šalies geležinkelių, kol to nepadarė tokios Europos Sąjungos senbuvės, kaip Prancūzija ir Vokietija, o Seimas, jo narių Rimanto Sinkevičiaus ir Jurgio Razmos siūlymu, balsavo už integralią bendrovę.
Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacijos
informacija