Pirminiai Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo tobulinimo iniciatoriai – Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija. Darbo grupė intensyviai dirbo nuo rugpjūčio mėnesio ir jau lapkritį pateikė LR Seimui naują Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo projektą.
Šių dienų neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje neformalusis suaugusiųjų švietimas reglamentuojamas atskiru įstatymu, tačiau galiojantis įstatymas neatspindi šių dienų realijų, nesprendžia sisteminių klausimų: neformaliojo suaugusiųjų švietimo organizavimo, nuoseklaus ir pakankamo neformaliojo suaugusiųjų švietimo finansavimo. Neapibrėžtas neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybos vaidmuo, neefektyvi jos veikla. Neužtikrinta suaugusiųjų neformalaus švietimo kokybė, per mažas savivaldybių vaidmuo įgyvendinant neformalųjį suaugusiųjų švietimą. Neskatinamas aktyvus dirbančiųjų dalyvavimas neformaliajame suaugusiųjų švietime.
Iki šiol įstatymu nebuvo apibrėžta kaip organizuojamas neformalusis suaugusiųjų švietimas, turintis savo sistemą visoje švietimo politikoje. Nebuvo sprendžiamas neformaliojo suaugusiųjų švietimo finansavimo klausimas, nors vykdomi neformaliojo suaugusiųjų švietimo projektai. Neskiriant sistemingo ir ilgalaikio finansavimo neformaliajam suaugusiųjų švietimui, neįmanoma pasiekti, kad neformaliajame suaugusiųjų švietime dalyvautų kuo daugiau suaugusiųjų.
Aktyvų dirbančiųjų dalyvavimą neformaliajame suaugusiųjų švietime stabdo nelanksti darbo teisė. Šiuo metu Darbo kodekse nėra numatytos papildomos atostogos, kurias dirbantysis gali panaudoti dalyvavimui neformaliajame suaugusiųjų švietime. Atostogų neformaliajam suaugusiųjų švietimui klausimas gali būti aptartas kolektyvinėje darbo sutartyje, bet praktikoje kolektyvinės sutartys nėra dažnai sudaromos. Įprasta praktika rodo, kad dirbantysis, norėdamas dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programoje ar projekte, tai gali daryti panaudodamas savo kasmetines atostogas arba prašydamas neapmokamų atostogų. Šios alternatyvos itin riboja minimalų ar mažesnį nei vidutinį atlyginimą gaunančius darbuotojus dalyvauti neformaliajame suaugusiųjų švietime.
1998 m. priimtame Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo projekte buvo numatyta įsteigti Neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybą, kuri turėjo tapti pagrindine patarėja sprendžiant neformaliojo suaugusiųjų švietimo problemas, tačiau per daugiau nei 10 metų ši taryba net nebuvo susirinkusi. Siekiant kuo efektyviau valdyti valstybės lėšas ir organizuoti neformalųjį suaugusiųjų švietimą, reikalingas valstybės ir jos konkrečių institucijų, nevyriausybinio ir privataus sektorių glaudus bendradarbiavimas, todėl tokia taryba reikalinga. Ji dalyvautų kuriant, plėtojant, kuruojant neformalųjį suaugusiųjų švietimą.
Ne mažiau opus yra neformaliojo suaugusiųjų švietimo kokybės užtikrinimo ir patobulintų ar įgytų kompetencijų užtikrinimo klausimas. Patirtis rodo, kad dėl viešųjų pirkimų specifikos dažnai įgyvendinami ne ekonomiškai efektyviausi, o mažiausią kainą pasiūlantys neformaliojo suaugusiųjų švietimo projektai. Nuo to kenčia neformaliojo suaugusiųjų švietimo kokybė. Taip pat iki šiol negalima, besimokančiajam pageidaujant, pripažinti patobulintas ar įgytas kompetencijas neformaliojo suaugusiųjų švietimo metu.
Svarbu, kad neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtra vyktų valstybės ir savivaldybių lygmeny. Būtina skatinti savivaldybių didesnį dalyvavimą įgyvendinant neformalųjį suaugusiųjų švietimą. Suaugusiųjų mokymui galima panaudoti tuštėjančių mokyklų mokymo bazės ir bendrojo ugdymo mokytojų, kurių darbo krūviai nuolat mažėja, potencialą. Savivaldybės vaidmuo būtų suteikti kokybiškas informavimo ir konsultavimo paslaugas, nukreipti norinčius mokytis į mokymo ir švietimo įstaigas, užtikrinti finansavimą.
Neformaliojo suaugusiųjų švietimo naujos redakcijos įstatymo projekte numatyta 5 darbo dienų apmokamos atostogos, kurios sudarytų galimybes dirbančiajam asmeniui 5 darbo dienas per metus dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose ir tos dienos būtų skaičiuojamos kaip apmokamos atostogos.
Šiame įstatymo projekte taip pat numatyta, kad turi būti sukurta neformaliojo suaugusiųjų švietimo krepšelio skaičiavimo metodika ir kiekvienam asmeniui valstybė ar savivaldybės skirtų atitinkamą lėšų sumą jo neformaliojo švietimo poreikiams įgyvendinti.
Įstatymo projekte nurodyta, kad Švietimo ir mokslo ministras turi nustatyti tvarką, kaip būtų pripažįstamos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir savišvietos būdu įgytos kompetencijos. Taip pat įvedamas reikalavimas garantuoti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų ir projektų, finansuojamų iš valstybės ir savivaldybių lėšų, kokybę.
Tikimasi, kad naujas neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas skatins aktyvesnį suaugusiųjų dalyvavimą neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, suteikiant teisines garantijas neformaliojo suaugusiųjų švietimo dalyviams ir kitiems asmenims įgyvendinti įgimtą žmogaus teisę visą gyvenimą ugdyti savo asmenybę, laiduoti asmeniui galimybę įgyti žinių ir gebėjimų, teikti naujų gyvenimo prasmių, ne tik gilinti profesinius įgūdžius, bet ir skatinti kurti prasmingą laisvalaikį.
Tatjana Babrauskienė
