Susitikimo metu  itin aktyviai diskutuota šiais klausimais: ar Lietuvoje užtikrinamos dirbančių nėščių moterų teisės? Ar tinkamomis darbo sąlygomis dirba besilaukiančios ir krūtimi maitinančios motinos? Konstatuota, kad Europos direktyvos ir Lietuvos teisės aktai saugo tris pažeidžiamas dirbančių moterų grupes: nėščiąsias, neseniai pagimdžiusias ir krūtimi maitinančias, joms teisiškai nustatyta nemažai garantijų.  Vis dėlto įvairios institucijos, įskaitant ir parlamentarę, sulaukia nemažai nėščiųjų skundų dėl netinkamų darbo sąlygų ir darbdavių spaudimo išeiti iš darbo, priekaištų dėl sumenkėjusio produktyvumo.

„Aplinkos temperatūra, fizinis krūvis, psichologinis darbdavio spaudimas, problemos dėl darbo laiko ir vizitų pas gydytoją – jei moteris nori išeiti darbo metu, išgirsta neigiamų atsakymų, darbo užmokestis, grėsmė netekti darbo – tokie veiksniai gali būti laikomi kenksmingomis nėščiajai darbo sąlygomis“, – vardijo Viešosios įstaigos „Vilniaus gimdymo namai“ vadovė, doc. dr. K. Mačiulienė, kelis kartus pabrėžusi, kad moteris darbuotoja laikoma nėščia nuo tos dienos, kai darbdaviui pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą pažymą, patvirtinančią tokią jos būseną. Nuo to laiko negalima nutraukti su ja darbo sutarties. Darbdavys negali įpareigoti besilaukiančios moters dirbti tokiomis sąlygomis, kurios neigiamai paveiktų jos ir kūdikio sveikatą. Gydytoja aiškino, kad pavojingi besilaukiančioms – cheminiai veiksniai, fiziniai sunkumai, aplinka, kurioje yra vibracijų, spinduliuočių, neužtikrinama tinkama temperatūra – tiesa, visus higienos normų reglamentuojamus veiksnius turi žinoti ne nėščioji, o darbdavys ir kilus grėsmei darbuotojai suteikti palankesnes sąlygas. K. Mačiulienė informavo susirinkusias renginio dalyves, kad akušeris ginekologas, šeimos gydytojas gali ne tik išduoti pažymą apie nėštumą, bet ir patarti prašyti darbdavio įvertinti esamas darbo sąlygas, jei atsiranda abejonių dėl jų saugumo. Tiesa, Darbo inspekcija yra išaiškinusi, kad tai turėtų vykti darbdavio iniciatyva.

Pažymėtina, kad skiriasi nėščių moterų ir moterų, auginančių vaikus, garantijos. Nors vaikus auginančios darbuotojos gali pasirinkti darbo pamainos laiką, nėščiosioms  Darbo kodeksas tokios galimybės neužtikrina. Moterys įvairioms institucijoms dažnai skundžiasi, kad paaiškėjus, jog jos laukiasi, darbdavys jas perkėlė į kitas pareigas, darbo sąlygos pablogėjo, sumažino atlyginimą, spaudė išeiti iš darbo savo noru, manipuliavo priedais, siūlė atostogų laiką įforminti kaip nemokamas atostogas, nors besilaukiančioji turėjo sukaupusi mokamų atostogų, sudarė nepatogų darbo grafiką. Ginčų objektu tampa ir darbo sutartyse aiškiai nenurodomas darbo laikas, nors Darbo inspekcija rekomenduoja tai daryti. Darbdavys neturi teisės siųsti nėščią moterį į komandiruotę, skirti atlikti viršvalandinius darbus ar versti dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis be moters sutikimo.

Profesinių sąjungų atstovė Daiva Atmanavičienė pažymėjo, kad siekiant ištaisyti darbo įstatymų spragas ir suteikti daugiau garantijų nėščioms, jau pagimdžiusioms ar ketinančioms grįžti į darbą mamoms, įmonėse ir įstaigose būtų pravartu sudaryti kolektyvines sutartis, įtraukiant į jas darbuotojų poreikius atitinkančias nuostatas. Kolektyvinė sutartis – tai bene efektyviausia priemonė, reguliuojant darbo santykius, kadangi leidžia pritaikyti kartais ne visai konkrečias darbo teisės normas lokaliems poreikiams. Su tokia nuomone sutiko ir renginyje dalyvavusi darbdavių atstovė. Problema ta, kad Lietuva stipriai atsilieka nuo daugelio kitų ES valstybių pagal sudarytų įmonėse kolektyvinių sutarčių skaičių. Taigi, dėl to kenčia motinystei pasiryžtančios ir atsiduodančios moterys.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos moterų centro

vicepirmininkė Daiva Atmanavičienė