Profsąjunga pateikia skaičiavimus – minimalus darbo valandos įkainis yra 4,85 litai, VMI yra trys visą parą dirbantys postai, atsižvelgiant į 1,5 karto didesnį naktinio darbo ir 2 kartus didesnį šventinių dienų įkainius bei dalį lėšų atostogų rezervui, vidutiniškai trijų postų atlyginimo fondas yra 18,133 tūkst. litų.
Tačiau pasirašyta trejų metų sutartis tarp VMI ir „Eurocash1“ yra 782,481 tūkst. litų su PVM. Neįskaitant PVM, sutarties vertė 646,678 tūkst. litų arba 17,963 tūkst. litų mėnesiui.
„Mūsų darbuotojai gauna minimalų arba didesnį nei minimalų darbo užmokestį. Mažiau negu minimalų darbo užmokestį mums neleidžia mokėti įstatymai ir mes nemokame, – sako V. Labeckas. – Situacija yra labai paprasta: tuo atveju yra paskaičiuota beveik savikaina, kadangi tai ilgalaikis, didelis projektas, mokus klientas. Tikrai yra objektų, kurie imami dėl garbės, kartais dėl apyvartos, tai, tikriausiai, nėra pats pelningiausias mūsų projektas, bet jis yra už kainą, ne mažesnę nei savikaina.“
Pasak jo, tikėtina, kad saugant VMI darbuotojams bus mokamas minimalus mėnesio atlyginimas.
„Mums šis užsakymas įdomus ir galime sau leisti dirbti ir už savikainą, – sako „Eurocash1“ vadovas. – Ne kartą esame ir patys skundę konkurso rezultatus, bet mums buvo pasakyta, kad jei konkurso laimėtojas atitinka reikalavimus, jis gali paslaugą tiekti nors ir už 1 litą.“
Jis sutinka, kad konkurencija viešųjų pirkimų srityje yra itin didelė ir neretai bendrovės yra pasiryžusios dirbti net už savikainą: „konkursai laimimi įvairiomis kainomis, tai yra konkurencinė kova“.
Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas primena, kad profsąjungos yra ir šiemet siūliusios, jog organizuojant viešuosius pirkimus būtų atsižvelgiama ne tik į pasiūlymo kainą, bet ir į darbuotojų atlyginimus. Tačiau Ūkio ministerija teigė, kad taip būtų ribojama konkurencija ir savo paslaugų negalėtų parduoti mažos įmonės, galinčios mokėti tik minimalų atlyginimą.
Paslaugas už savikainą siūlo ne tik smulkios įmonės
Profsąjunga su tokiais Ūkio ministerijos argumentais nesutinka ir tikina, kad už savikainą paslaugas parduoda visi, kas tik gali: ne tik smulkiosios bendrovės, bet ir didžiosios įmonės.
Anot A. Posochovo, tokia viešųjų pirkimų tvarka šiuo metu ne tik neskatina mokėti darbuotojams didesnį nei minimalų atlyginimą, bet net leidžia įmonėms parduoti paslaugas už tokius įkainius, kurių nepakanka sumokėti darbuotojams minimalių algų ir tai sudaro sąlygas mokėti „vokeliuose“.
„Pirmiausiai (organizuojant viešuosius pirkimus – aut past.) turėtų būti toks kriterijus, kad paskaičiavus sąnaudas jos nebūtų mažesnės nei reikalinga sumokėti minimalų atlyginimą, nes tai iš karto kelia įtarimų dėl šešėlinio verslo. Darbuotojų profsąjungos ir Trišalėje taryboje kalbėjo apie tai, kad trečdalis ar ketvirtadalis bendrovių oficialios statistikos nurodo, kad jų atlyginimo vidurkis buvo mažesnis negu minimumas ir viešuosiuose pirkimuose dažniausiai ir jos ir laimi, nes pasiūlo mažiausias kainas“, – piktinasi A. Posochovas.
Be to, profsąjungos duomenimis, piktnaudžiaujama ir darbo sutartimis – žmogus įdarbinamas pusdieniui, o jam tenka dirbti žymiai ilgiau.
„Būtinai reikia sureguliuoti viešuosius prikimus, kad nebūtų lygiuojamasi vien į mažiausią kainą, bet ir į tai, kad įmonė būtų socialiai atsakinga, tai yra – ekologiška, su skaidria buhalterija ir turinti socialinį santykį su darbuotojais, pavyzdžiui, per profsąjungą ar darbuotojų tarybą“, – dėsto A. Posochovas.
Už didesnes algas teks mokėti klientams
V. Labeckas, paklaustas, kaip vertina profsąjungų pasiūlymą organizuojant viešuosius pirkimus atsižvelgti į įmonėse mokamą vidutinį atlyginimą, sako, kad už tai galiausiai vis tiek teks sumokėti klientams.
„Jeigu ir dabar klientas pasakytų: aš noriu, kad tavo darbuotojas uždirbtų ne 800 litų, o 2 tūkst. litų, žinoma sutiksime. Bet klientas supranta, kad už pigiai gauna pigią paslaugą, o jeigu jis nori daugiau kokybės, pasako savo reikalavimus ir jam būna siūloma kaina, kuri yra tikrai didesnė negu pati mažiausia galima“, – aiškina įmonės vadovas.
V. Labeckas teigia, jog įtarimai, kad „Eurocash1“ galėtų samdyti darbuotojus pusei etato, tačiau leisti jiems dirbti ilgiau, yra nepagrįsti – esą vykdoma pasirašytinė darbo laiko apskaita, o įmonę tikrina Darbo inspekcijos, Policijos departamento licencijavimo skyriaus specialistai.
„Jeigu Petrui darbas baigėsi prieš keturias valandas ir dirba kitas žmogus, tai bus pažymėta. Be to, kontroliuojamas ginklų išdavimas ir visa kita. Esame pakankamai daug instancijų tikrinami, tad įdarbinti žmogų 100-ui valandų, o leisti, kad jis dirbtų daugiau, yra sudėtinga“, – reziumuoja jis.
Erika Fuks,
www.DELFI.lt