Kaišiadorių švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo kreipimasis į šalies vadovus


KREIPIMASIS


2012 – 03 – 08


Kaišiadorys 


 


 


Mes, Kaišiadorių rajono švietimo darbuotojai, aktyviai dalyvavę 2012 vasario 21 dienos įspėjamajame 2 valandų streike, gavome Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministro „atsakymą“ į savo reikalavimus – aplinkraštį 2012-02-20 Nr. SR-933.


Mes suprantame, kad demografinės problemos daro įtaką mokinių skaičiaus pokyčiams, tačiau kodėl mažėjant mokinių skaičiui respublikoje ir rajonų mokyklose, mokinių skaičius klasėse ne mažėja, o didėja. Didėjant mokinių skaičiui klasėse, prastėja ugdymo(si) kokybė, kai viešai yra deklaruojama, kad didžiausias švietimo sistemos prioritetas yra kiekvieno mokinio ugdymo kokybės gerinimas. Mokyklų tinklo pertvarka, turėjusi sudaryti geresnes sąlygas ir suteikti lygias starto galimybes kaimo mokiniams, ne tik kad neatliko savo paskirties, bet ir pablogino kaimuose gyvenančių mokinių mokymosi, higienos, poilsio, maitinimosi, saugumo sąlygas, o nežinoma dalis mokinių iš viso neteko galimybės mokytis. Šiuo tinklo pertvarkos laikotarpiu vien tik mūsų rajone buvo renovuotos keturios mokyklos, kurios per trumpą laikotarpį buvo uždarytos. Kodėl buvo švaistomos didžiulės švietimo lėšos? O gal taip buvo „plaunami“ ES pinigai? Ar lėšos skirtos „geltonųjų autobusų“ įsigijimui ir išlaikymui nėra didesnės už tas, kurias buvo galima skirti mažų mokyklėlių išlaikymui kaimo vietovėse, atsižvelgiant į mokinių sveikatą, vietos bendruomenės kultūrinį ugdymą ir kitus svarbius veiksnius.


Manome, kad kaip mūsų rajone, taip ir respublikoje, mokytojų skaičiumi yra manipuliuojama. Pavyzdžiui, Kaišiadorių rajono bendrojo lavinimo mokyklų pateiktais duomenimis, 2011–2012 m. m. privalomus mokomuosius dalykus rajono mokyklose dėsto 464 mokytojai (jeigu mokytojas dėsto keletą dalykų, jis atskirai skaičiuojamas prie tų dalykų mokytojų).  Yra daugybė atvejų, kai vienas pedagogas yra skaičiuojamas kaip 2-6 specialistai, t.y. dirba keliose mokyklose ir (arba) dėsto kelis dalykus. Todėl viešai skelbiamas mokytojų skaičius ir jiems tenkančių mokinių skaičius visiškai neatitinka tikrovės. Rajone nėra mokyklos, kuri 100% vykdytų ugdymo programą. Tuomet vyriausybei reikėtų pagalvoti apie mokinio krepšelio padidinimą, o ne barti mokyklos direktorius, kad jie stengiasi įvykdyti mokymo programas. Norėtume, kad tai būtų siekiamybė – ir mokiniai būtų geriau ugdomi, ir mokytojai turėtų darbą.


Pagal švietimo ir mokslo ministro aplinkraštyje pateiktą mokytojų skaičiaus pagal amžių statistiką, po keleto metų mokyklose dirbs tik mokytojai – emeritai, o pradinių klasių mokinius mokys iš darbo biržos priimti „specialistai“. Liberalizmo idėjos mokyklose suvešėjo tiek, kad apie pedagogų kvalifikaciją nori spręsti mokyklos vadovų komanda, neatsižvelgdama į nieką. Kaip pavyzdį norėtume pateikti Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos viceprezidento, Kaišiadorių rajono Algirdo Brazausko gimnazijos direktoriaus S. Berniko pasisakymą 2012 metų kovo 1 dienos (Nr. 9) „Dialogo“ straipsnyje „Kam išeiti, o kam pasilikti?“ Manome, kad liberalus ministro vadovavimas leidžia klestėti autoritariniam valdymui mokyklose. Ir kaip atsaką siūlome paskaityti kovo 8 dienos (Nr. 10) „Dialoge“ spausdinamą Judytos Čejauskienės, LŠDPS Žemaitijos regiono, Mažeikių susivienijimo pirmininkės, straipsnį „Socialinės garantijos? Jokių“. Būtent taip ir jaučiasi daugelis Lietuvos mokytojų.


Manome, kad viešoje erdvėje, o taip pat ir ministro aplinkraštyje, yra pateikiami neteisingi mokytojų atlyginimų duomenys (skelbiamas ne mokytojo atlyginimo vidurkis, o kiek galėtų uždirbti mokytojas, jei jis turėtų maksimalų krūvį, stažą ir aukščiausią kvalifikacinę kategoriją) – tai  nuteikinėja visuomenę prieš mokytojus.


Mūsų nuomone, per savo darbo laikotarpį ministras tik ir galvoja, kaip reikia sutaupyti lėšų pačių mažiausių šalies piliečių sąskaita. Nauja pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcija tik ir rodo, kad ministras rūpinasi ne Lietuvos vaikų ugdymu, o privačių struktūrų interesais. Labai norėtume, kad gerbiamas ministras, o gal ir aukštesni asmenys, susipažintų su posovietinės Estijos patirtimi švietimo srityje, kai atsiradus 8 vaikams mokykla yra steigiama, o ne naikinama. Žinome, kad šiandien Estijos mokytojai streikuoja dėl mažų atlyginimų, o ministras vieši Lietuvoje.


 


Pagarbiai-


Kaišiadorių švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo


pirmininkė Irena Šimkūnaitė


 


P. S.


Kreipimasis apsvarstytas Kaišiadorių švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo organizacijose. Mūsų rajone streikavo apie 120 mokytojų.


 


 


Nuotraukoje Kaišiadorių švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Irena Šimkūnaitė


www.svietimoprofsajunga.lt

Pažeidžiamos Jūsų teisės darbe? Praneškite apie tai mums!