— Ar švietimo darbuotojų profsąjunga buvo aktyvi pirmosios tinklo pertvarkos dalyvė, ar jei buvo skirta tik stebėtojo dalia?
Šiaulių švietimiečių profesinė sąjunga — kaip mokytojų atstovas — kuriant mokyklų tinklo pertvarkos programą ir rengiant kasmetinius planus darbo grupėse dalyvavo nuo pat tinklo optimizavimo pradžios, tai yra nuo 2000 metų.
Pagrindinis mūsų tikslas darbo grupėse buvo atstovauti miesto mokytojų interesams. Tai reiškia, stengtis išsaugoti darbo vietas, įsteigti mokytojų duomenų bazę — banką, kuris tarnautų mokytojams ir vadovams kuriant darbo vietas, siekti, kad aiškiai būtų nurodomi visi mokytojų darbai ir gerėtų darbo sąlygos, o siekiant geresnės ugdymo kokybės, steigti papildomas pareigybes, kurti naujas darbo vietas.
— Kokiais būdais reiškėsi tas profsąjungos rūpestis?
Profsąjungos atstovai siekė, jog, rengiant programą ir koreguojant tinklo pertvarkos planus, būtų atsižvelgiama į istorinį ir geografinį miesto mokyklų tinklo išsidėstymą visuose mikrorajonuose. Profsąjungai pavyko pasiekti, kad būtų tariamasi su mokyklų bendruomenėmis, aiškinta mokytojams ir tėvams pertvarkos programos esmė, stengėmės atskleisti visas detales. Nesinorėjo gadinti mokytojų nuotaikos, bet skatinti kūrybiškumą bei norą dirbti kuo geriau.
— Ir kaip jums sekėsi pirmajame tinklo pertvarkos etape?
Deja, per tuos dešimt metų Šiaulių mokyklų tinklo pertvarka nuolat strigo dėl miesto politikų abejingumo, neatsakingumo, nenoro suvokti problemas, tingėjimo į jas gilintis. Miesto Tarybai nuolat buvo teikiami pasiūlymai nuosekliai, planingai, be staigių ir skausmingų judesių pradėti jungti mokyklas, derinti tėvų, mokytojų ir mikrorajonų bendruomenių interesus, parengti mokyklų sujungimo ar prijungimo modelius ir laiku juos pateikti visoms suinteresuotoms pusėms.
Bet matėme tik politikų abejingumą, delsimą, neryžtingumą, kurį nuolat sustiprindavo arba artėjantys rinkimai, arba aklai, bet triukšmingai besipriešinančių pertvarkai šiauliečių grupės, kurias kurstė ir kai kurie politikai.
Nepaisant daugelio specialistų, mokyklų vadovų, mokytojų pastangų, skaičiavimų, apklausų, kasmet besikeičiančios situacijos analizės, pluoštų diagramų, lentelių, logiškai ir žmogiškai pagrįstų išvadų bei daugybės valandų sugaišto laiko, politikai taip ir nesugebėjo įsigilinti, suprasti ir vieningai priimti būtinus sprendimus.
— Bet juk praėjusios kadencijos Taryba buvo pavedusi specialistams parengti kelis tinklo pertvarkos variantus?
Praėjusios kadencijos Taryba labiausiai ir pritrenkė. Darbo grupei eilinį kartą pavedė parengti pertvarkos variantų. Bet buvo sąlyga — „kuo mažiau galimų sprendimų“, kad politikams nereikėtų daug vargti, gilintis. Sugaišus kelis mėnesius vis tariantis, skaičiuojant, aiškinant ir pristačius Tarybai galimų dviejų variantų pagrindimą — jungti mokyklas ar nieko nedaryti — politikai leido sau pareikšti nepasitenkinimą “dėl blogai atlikto darbo“. Mat, jiems ir tų dviejų variantų — jungti, spręsti ir kažką daryti arba nieko nedaryti — pasirodė per daug.
Ir dabar turime tai, ką turime. Dabartiniai beveik tie patys Tarybos nariai šiurpina miestą slaptomis naujomis komisijomis ir mėgins iš naujo spręsti, ką daryti.
Kaip žinia, skubos darbą velnias gaudo, dėl to kokio nors ypatingo rūpesčio mokytojų nervais, jų darbo kokybe jau 10 metų besitęsiančioje įtampoje dėl mokyklų likimo vargu ar verta tikėtis…
Per šį laiką mokyklų tinklo pertvarkos problema Šiauliuose išsipūtė gal dešimteriopai, apaugo pasipriešinimo spygliais, storomis iš miesto biudžeto gaunamų lėšų samanomis ir nemalonių, nervingų, piktų jausmų voratinkliais/
— Rugpjūčio pabaigoje į miesto Tarybą kreipėsi Trišalės tarybos (TT) atstovas, prašydamas į laikinąją tinklo pertvarkos komisiją įtraukti du atstovus. Bet Taryba to nepadarė.
Buvo gautas neigiamas mero atsakymas. Meras buvo pateikęs Tarybai siūlymą balsuoti, bet politikai nusprendė TT atstovų nepriimti. Paaiškinta, jog komisijos veikla ir sprendimų projektai bus skelbiami viešai, ir Trišalė taryba galės juos aptarti. Kitas formalus atsisakymas — pageidavimas pareikštas per vėlai.
Bet iki šiol apie laikinosios komisijos darbą — jokios viešos žinios. Atvirkščiai, tik iš spaudos sužinojome, kad dokumentams rengti sudaryta dar viena komisija — iš švietimo specialistų. O ką abi komisijos veikia — kol kas griežta paslaptis.
Trišalė taryba artimiausiame posėdyje rengiasi svarstyti mero atsakymą ir slaptųjų komisijų kūrimo istoriją. Keista, pastaruoju metu tiek darbdaviai, tiek samdomieji turi vis prašyti Savivaldybės politikų ir valdininkų atskleisti paslaptis, kokius „siurprizus“ jie rengia miesto gyventojams. O gal iš tikrųjų tai bus siurprizai?
Petras BALČIŪNAS
ŠIAULIŲ KRAŠTAS
skrastas.lt
