“Tai yra įvairios užduotys, darbas grupėse ir panašiai, kurios leidžia atskleisti, vertintojams pamatyti, stebėti ir įvertinti dalyvaujančiųjų kompetencijas”, – pristatydamas nuo liepos įvestą naujovę antradienį spaudos konferencijoje sakė švietimo ir mokslo ministro patarėjas Gytautas Domijonaitis.
Per šią atranką, kurią ministerija patikėjo atlikti Nacionalinei mokyklų vertinimo agentūrai, pretenduoti į mokyklų vadovus planuojantys asmenys, be kita ko, turės spręsti teisinių ir švietimo žinių testus, dalyvauti pokalbyje.
Šie testai bus privalomi tik naujai į mokyklų vadovus kandidatuojantiems asmenims, nes jau esantys vadovai nėra rotuojami. Tačiau švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius teigia, kad rotacija ateityje tikrai bus įvesta, o ir šiuo metu yra galimybės pakeisti nepakankamai kompetentingus mokyklų vadovus.
“Noriu pasakyti, kad anksčiau ar vėliau mes vis tiek ateisime prie (rotacijos – BNS). Seimas, priimdamas Švietimo įstatymą, rotacijos principo arba kadencijų aiškaus apibrėžimo neįtvirtino, bet atestacijos galimybės, taip pat ir neeilinės, yra, jei mokyklos rezultatai yra prasti, kuomet yra kitų signalų, sakančių, kad kompetencijos neatitinka”, – spaudos konferencijoje sakė ministras.
Keičiasi ir savivaldybėse skelbiamų konkursų į mokyklų vadovus komisijų sudėtis, t.y. išaugs mokyklos bendruomenių vaidmuo, į komisijas vietoj vieno mokyklos bendruomenės nario skiriant keturis mokytojų, tėvų ir mokinių atstovus.
Ministro teigimu, naujovės padės pakeisti kai kuriuose rajonuose įsigaliojusią praktiką, kai mokyklų vadovai skiriami atsižvelgiant ne į jų kompetencijas, bet į, pavyzdžiui, partinę priklausomybę.
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos atstovas Romas Turonis sakė sveikinantis ministro užmojus skaidrinti mokyklų direktorių skyrimą, tačiau išsakė abejonių dėl pasirinkto modelio.
“Truputėlį abejojame dėl Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros pasirinkimo – ar iš tikrųjų ji bus objektyvi ir galės objektyviai vertinti. Labai kelia tam tikrų niuansų vertinimo procedūra – manome, kad tai gali būti labai subjektyvus procesas, o kai nėra labai objektyvių dalykų, visada yra terpė tam tikrai korupcijai”, – svartė jis.
„Be to, profesinę sąjungą gerokai nuvylė ministerijos nenoras į komisijų sudėtis įtraukti darbuotojų atstovų. Numatyta, kad į komisiją vieną atstovą deleguos mokyklos tarybos nariai – mokytojai. O juk mokykloje dirba ne tik mokytojai, bet ir kiti darbuotojai. Antra vertus, mokinių atstovą gali deleguoti mokinių savivaldos institucijos, o mokytojų savivaldos institucijoms tokia teisė nenumatyta. Vadinasi, skiriant naują mokyklos vadovą bendruomenės atstovai neturės lygiaverčių galių“, – apgailestavo Romas Turonis.
BNS ir LŠPS informacija
www.svietimoprofsajunga.lt
