Šiemet per pusmetį VDI nustatė daugiau nei 1000 nelegaliai dirbusių darbuotojų, tačiau tai neatspindi nelegalaus darbo masto, teigia V. Mačiulaitis. Daugiausiai be socialinių garantijų ir mokesčių valstybei dirbama statybų, medienos apdirbimo ir viešojo maitinimo sektoriuose.
„Todėl, kad šiuose sektoriuose yra didžiausias darbuotojų judėjimas ir didžiausi grynų pinigų srautai“, – teigia VDI vadovas. Pasak jo, dėl nelegaliai mokamų atlyginimų kaltos abi pusės – ir mokantis darbdavys, ir priimantis darbuotojas.
„Situacija yra labai dviprasmiška. Iš vienos pusės abi šalys daro nusižengimą, savo noru veikia nelegaliai, tačiau iš kitos pusės – darbdavys yra stiprioji darbo santykių pusė ir jis turi daugiau svertų pastūmėti darbuotoją į tokį neteisėtą susitarimą.
Tačiau, aišku, reikėtų išskirti tam tikrą darbuotojų kategoriją – yra dalis žmonių, kurie nenorėdami prarasti valstybės teikiamų pašalpų, kompensacijų, nenori, kad jų pajamos būtų matomos. Tokiems atvejams dabar yra parengtas Nelegalaus darbo uždraudimo įstatymas, kuris numato atsakomybę ir tiems darbuotojams, kurie taip elgiasi.
Pagal naują įstatymą, tie darbuotojai, kurie patys praneš apie nelegalų darbą arba bendradarbiaus su institucijomis, jie nebus baudžiami“, – sakė V. Mačiulaitis. Jis pasakoja, kad dalis nelegaliai dirbančių darbuotojų nutverti patikrinimo metu bendrauja su inspektoriais, kiti išsisukinėja ir meluoja, kad esą užsuko aplankyti draugo, esą klientai ir pan.
„Dėl tokių darbuotojų mes ir turime tokių prielaidų, kad jie patys nemaža dalimi yra suinteresuoti nelegaliais darbo santykiais. O priežastys to labai aiškios: 1. Slepiant mokesčius, gaunamos didesnės pajamos 2. Tai yra labai susiję su tuo kad žmonės nesusimąsto, kuo rizikuoja, kad negaus pensijos, jeigu kas nors atsitiks, negaus išmokų iš valstybės ir t.t.“, – kalbėjo VDI vadovas. Jis teigiamai įvertino Vyriausybės iniciatyvą keisti įstatymus taip, kad „Sodrai“ apie naują darbuotoją turėtų būti praneša ne vėliau kaip vieną dieną iki darbo pradžios.
„Ši priemonė užkirstų kelią tokiems atvejams, kai piktnaudžiaujantis darbdavys patikrinimo metu neva pradeda tvarkyti popierius. Yra buvę tokių atvejų, kai vadovas užsirakina kabinete ir kol inspektoriai išsikviečia policiją, spėja susirašyti tuos dokumentus ir pareiškia, kad važiuoja į „Sodrą“, kur veža pranešimus apie įdarbinimą“, – kalbėjo V. Mačiulaitis. Jo įsitikinimu, nuo nelegalaus darbo geriausiai atbaidytų ne didelės baudos, o jų neišvengiamumas. Už nelegalų darbą bauda numatyta nuo 3 iki 10 tūkst. litų. Bet baudos vidurkis paprastai siekia apie 2000 litų.
Kyla darbdavių kultūra
Kaip vieną didžiausių rūpesčių V. Mačiulaitis įvardijo prastą bendravimo kultūrą tarp darbuotojo ir darbdavio.
„Darbo teisėje šalys yra lygios, vadinasi ir bendrauti jos turi kaip lygiaverčiai partneriai. Deja, taip nėra. Daugiausiai problemų kyla dėl to, kad viena iš šalių, dažniausiai darbdavys, nusprendžia, kad gali nepaistyti kitos šalies interesų. Didžioji dalis darbdavių net nesitaria su darbuotojais, daro, kaip jiems reikia, ir tarsi primeta savo valią darbuotojams. Tačiau pastaraisiais metais jau pastebime, kad darbdavių verslo kultūra kyla“, – kalbėjo VDI vadovas.
Nelegalų darbą be VDI dar tikrina ir policija, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.