Praktiškai visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse vienaip ar kitaip siekiama spręsti demografinio spaudimo keliamas problemas pensijų sistemoms. Ne veltui vienas svarbiausių klausimų Europos Komisijos konsultaciniame dokumente „Žalioji knyga: tvarių ir adekvačių pensijų sistemų link“ yra darbo ir buvimo pensijoje laikotarpių santykis. Dokumente pabrėžiama, jog visuomenės senėjimas yra vienas iš svarbiausių iššūkių pensijų sistemoms. Žinoma, problema yra ne tai, kad ilgėja gyvenimo trukmė, bet tai, kad pagal ją į pensiją išeinama per anksti, kad būtų išsaugotas ankstesnių kartų pensijų lygis. Tad manoma, kad pirmas pensijų sistemų reformų žingsnis būtent yra pensinio amžiaus atidėjimas.
Todėl ne vien Lietuva, bet ir kitos valstybės narės imasi priemonių, siekdamos, kad pensijų sistemos lanksčiau reaguotų į demografinę situaciją. Daugumoje ES šalių yra siūloma arba jau ir nuspręsta pereiti prie ilgesnio darbingo amžiaus nustatymo, tai yra palaipsniui atidėti pensinio amžiaus pradžią. Danija, Olandija, Lenkija (vyrams), Austrija (vyrams, tačiau ketinama amžių iki šios ribos didinti ir moterims), Belgija, Ispanija, Italija, Airija, Kipras, Portugalija, Jungtinė Karalystė (vyrams, tačiau ketinama amžių iki šios ribos didinti ir moterims), Vokietija, Liuksemburgas jau turi nustatytą 65 metų pensinį amžių, kai kurios ketina jį dar labiau didinti, kaip antai Vokietija ir Danija iki 67 metų.
Tai daro ne tik senosios ES valstybės narės, bet ir mūsų kaimynės – Estija yra jau apsisprendusi taip pat pailginti pensinį amžių iki 65 metų tiek vyrams, tiek moterims, o Latvijoje apie tai taip pat diskutuojama.
Beje, Lietuvos įsipareigojimas ilginti pensinį amžių nėra naujas. Dar 2005 m. Konvergencijos programoje Vyriausybė nutarė pradėti didinti pensinį amžių nuo 2012 m., kasmet pridedant po 4 mėn. moterims ir po 2 mėn. vyrams, taip 2026 m. pasiekiant 65 m. pensinį amžių. Šis įsipareigojimas buvo pakartotas teikiant Nacionalinę pensijų ataskaitą Europos Komisijai tais pačiais 2005 m. bei teikiant 2006, 2007, 2008 metų konvergencijos programas. Šiais metais Lietuva teiks Europos Komisijai ir nacionalinę reformų programą, kurioje taip pat įsipareigojama vėlinti pensinį amžių.
Palaipsnė pensijų sistemos reforma padės išvengti tokių situacijų, kai krizės periodu dėl didžiulio deficito tenka apkarpyti išmokas. Būtina paminėti, kad nuo 2012 m. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu sumažintos pensinės išmokos bus atstatytos į buvusį lygį, ir dėl šitos nuostatos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicija nesikeičia.
Šaltinis:
