Dėl taupymo atsisakoma gyvybiškai svarbių paslaugų

Ekonomikos krizės, biudžetų mažinimo ir kitų taupymo priemonių akivaizdoje ES piliečiams vis sunkiau išsaugoti turėtą gyvenimo lygį. Moterims tenka dvigubai daugiau išbandymų: valstybės biudžeto išlaidos pirmiausia mažinamos sektoriuose, kuriuose dirba daug moterų, o pritaikius griežtas taupymo priemones atsisakoma moterims labai reikalingų paslaugų.

 

Ypatingai sunki vienišų motinų padėtis. Turimi duomenys rodo, kad Europos Sąjungoje vienišų tėvų, kuriems gresia skurdas – dvigubai daugiau lyginant su visų skurdo riziką patiriančių gyventojų dalimi. Todėl yra didesnė tikimybė, kad tokių tėvų vaikai irgi augs skurde, taigi nepriteklius bus perduodamas iš kartos į kartą.

 

Moksliniai tyrimai jau seniai perspėja apie socialinį skurdo poveikį moteris, apie vienišų tėvų ir paauglių nėštumo problemas. Daugiau kaip 80 proc. vienišų tėvų yra moterys, jos dažniau – bedarbės arba dirba mažai apmokamą, ne nuolatinį darbą. Mažos ir nereguliarios pajamos reiškia, kad pensija taip pat bus maža, taigi, didesnis pavojus, kad daugiau moterų skurs ir senatvėje.

 

Imigrančių padėtis daugelyje ES valstybių narių – ypač pažeidžiama. Nelegalioms imigrantėms didesnis pavojus atsidurti visuomenės užribyje ir didelė rizika tapti išnaudojimo aukomis. ES valstybės narės turi atkreipti dėmesį į imigrančių padėtį ir imtis reikiamų paramos priemonių padėtį gerinti.

 

Švietimas ir mokymas – geras būdas spręsti segregacijos darbo rinkoje problemą ir yra vienintelis kelias į kokybišką ir geriau apmokamą darbą moterims. Švietimo ir mokymo sistemos turėtų būti įtraukesnės ir turėtų labiau paisyti vienišų motinų ir imigrančių poreikių. Reikia garantuoti, kad švietimas ir socialinė politika užkirstų kelią jaunoms merginoms mesti mokslus ir skatintų moteris įgyti bei vėliau neprarasti profesinės kvalifikacijos.

 

Moterims reikalingų paslaugų tinklas

Vienas iš svarbiausių Europos tikslų – padidinti dirbančių moterų skaičių. Moterų užimtumas pastarąjį dešimtmetį nuolat didėjo, kol augimo nesustabdė ekonomikos krizė. Dabar moterų užimtumo lygis krito, o tai turi neigiamą poveikį visai ekonomikai, nes moterų žinios, įgūdžiai ir potencialas lieka nepanaudoti.

 

Daug šeimų, ypač vienišų motinų, kurioms įsidarbinti sunku be patikimų paramos paslaugų. Vyriausybės vaikų priežiūrą turėtų traktuoti kaip investiciją, o ne kaip išlaidas. Tyrimai rodo, kad dirbančios moterys per savo gyvenimą sugrąžina šias išlaidas uždirbtomis pajamomis ir sumokamais mokesčiais.

 

Paslaugų, pavyzdžiui, dienos centrų, pagalbos namuose, senelių ir neįgalių žmonių priežiūros, tinklas – labai svarbus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo veiksnys. Moterims, kurios rūpinasi kitais šeimos nariais, reikia paslaugų, kad jos galėtų visaverčiai dalyvauti darbo rinkoje ir remti savo šeimas.

 

Darbo laiko politika, pavyzdžiui, lankstus individualus darbo grafikas – svarbus moterų užimtumo galimybių plėtimo veiksnys. Darbo, šeimos ir laisvalaikio pusiausvyra yra įmonių socialinės atsakomybės dalis. Įmonė, organizuodama savo darbo laiką, atsižvelgia į darbuotojų poreikius, bus patraukli kvalifikuotiems jaunuoliams, jie tokioms įmonėms teiks pirmenybę.

 

Tarptautinė moters diena – proga priminti sprendimus priimantiems asmenims, kad moterų padėtį darbo rinkoje pagerinti galima tik įgyvendinus konkrečias priemones, pagrįstas išsamia informacija. Grąžinti Europos ekonomiką į augimo kelią ir didesnės piliečių gerovės pasiekti galėsime tik tada, kai moterims bus sudarytos sąlygos kelti kvalifikaciją ir pritaikyti ją darbo rinkoje.

 

Anna-Maria Darmanin

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų

komiteto pirmininko pavaduotoja

 

Leila Kurki

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų

komiteto Užimtumo, socialinių reikalų

ir pilietybės skyriaus pirmininkė