Dabartinė valdžios politika laikosi nuostatos stiprinti mokyklų savarankiškumą. Vyriausybės priimtoje Moksleivio krepšelio metodikoje įtvirtinta teisė ir pareiga mokykloms pačioms tvarkyti savo finansus. Tačiau mokyklų savarankiškumas nereiškia, kad įstaigos vadovas turi teisę vienasmeniškai priimti sprendimus dėl lėšų, skirtų mokyklai, panaudojimo. Mūsų šalies įstatymai numato nemažai svertų darbuotojų atstovams kontroliuoti ir daryti įtaką švietimo įstaigos finansinei veiklai.
Seminarą pradėjo Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, kuris kalbėjo apie įstatymais numatytas profesinės sąjungos galias kontroliuoti ir daryti įtaką švietimo įstaigos finansinei veiklai. „Šalies Konstitucija, Darbo kodeksas, Profesinių sąjungų įstatymas ir kiti teisės aktai suteikia profesinėms sąjungoms nemažai galių gauti informaciją, kontroliuoti ir daryti įtaką įstaigų vadovų sprendimams, tarp jų ir finansiniams. Deja, darbuotojai retokai naudojasi šiomis galiomis“, – kalbėjo A. Jurgelevičius. Pranešėjas tarsi į lentynėles sudėliojo šalies įstatymų nuostatas, kuriomis pasirėmusios profesinės sąjungos gali efektyviai veikti. Pačios pagrindinės nuostatos išdėstytos Darbo kodekso 22 ir 23 straipsniuose. Jie žinotini darbuotojų atstovams.
Apie informavimo ir konsultavimo švietimo įstaigoje tvarką bei derybų, konsultacijų ir sprendimų derinimo procedūras kalbėjo LŠPS konsultantas Romas Turonis. Šiuo metu svarbiausia mokytojams procedūra – tarifinių atlygių koeficientų derinimas. Nemažai vadovų sunkiai suvokia derinimo sąvoką. Pavyzdžiui, vienoje mokykloje direktorė per pamoką išsikvietė mokyklos profesinės sąjungos pirmininkę ir liepė pasirašyti po tarifikacijos lentele, nes tuoj pat turėjo nešti dokumentą į savivaldybę. R. Turonis aiškino, jog tai netikusi praktika, nors ir kiek kolegos pasitikėtų profesinės sąjungos lydere, tačiau ji negali priimti vienasmeniškų sprendimų.
Seminaro dalyviai papasakojo savo mokyklų patirtis, klausinėjo, ką daryti, jei vadovas visai nesiteikia derinti koeficientų. Buvo sutarta, kad yra keli būdai priversti vadovus laikytis teisės aktų. Pirmas, raštu pareikalauti laikytis įstatymų, tokį raštą gali pasirašyti visi mokytojai. Antras, kreiptis į darbo inspekciją ir mokyklos steigėją pagalbos. Trečias, inicijuoti kolektyvinį ginčą, kuris galėtų baigtis streiku.
Apskaitos ir finansų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Gvidas Karkauskas seminaro dalyviams išsamiai išaiškino, kaip tvarkomi švietimo įstaigos finansai. Kas yra mokyklos biudžetas, sąmata, mokinio krepšelis, tarifikacija, parodė mokytojo darbo užmokesčio skaičiavimo formules. Seminaro dalyviai išsiaiškino, kaip mokyklos administracija gali paslėpti lėšas ir panaudoti ne visai pagal paskirtį. Daug diskusijų sukėlė mokytojų darbo apmokėjimo tvarka. Seminaro dalyviai joje mato daug blogų dalykų. LŠPS pirmininkas pristatė profesinės sąjungos pasiūlymus dėl darbo užmokesčio tvarkos.
Seminaro baigiamosiose diskusijose buvo ieškoma atsakymų, kaip didinti profesinių sąjungų galias. Esminiai būdai: didinti profesinės sąjungos narių skaičių, aktyvinti dabar esančius, drąsinti kolegas parodant, kad susivienijus galima labai daug pasiekti. Nutarta, kad seminarus šia tema būtų tikslinga rengti miestų ir rajonų susivienijimams.
LŠPS informacija
www.svietimoprofsajunga.lt
