Taip pat numatyti vizijos įgyvendinimo žingsniai: kvalifikacijų sistema, mokymo turinio reforma (modulinis mokymas), kokybės užtikrinimas, praktinio mokymo centrai (mokiniams, studentams, darbuotojams), pedagogų kvalifikacija. Ar jų pakaks patobulinti sistemą?
Trišalė Lietuvos profesinio mokymo taryba, jungianti darbuotojų, darbdavių ir vyriausybės atstovus, rotacijos būdu pusantrų metų laikotarpiui išrinko pirmininką. Juo tapo Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktoriaus pavaduotojas Romualdas Pusvaškis. Toks sprendimas yra gana logiškas – šie metai gali būti simboliškai pavadinti esminių pokyčių profesinio mokymo sektoriuje Lietuvoje metais. Tai susiję tiek su bendrais Europiniais procesais – Europos komisija savo strategijoje ES-2020 skyrė ypatingą dėmesį šiai sričiai – tiek ir, be abejo, su Lietuvoje vykstančiais socialiniais bei ekonominiais pokyčiais.
Posėdyje buvo svarstomi keli profesiniam mokymui šiuo metu aktualūs klausimai. Pirmiausia, buvo aptariamos profesinio mokymo sistemos tobulinimo perspektyvos, kurias detaliai pristatė Romualdas Pusvaškis. Ministerijos atstovas pabrėžė, jog pokyčius pertvarkant profesinių mokyklų tinklą ir keičiant jų valdymo struktūrą nulėmė ne tik investicijų trūkumas, studentų apimčių skirtumai, bet taip pat ir nepakankamos, techniškai pasenusios profesinio mokymo įstaigų praktinio mokymo bazės, kuriuos nesuteikia besimokantiems galimybių dirbti dinamiškoje, greitai besikeičiančioje darbo rinkos aplinkoje. Būtent tai padiktavo sektorinių – praktinių centrų atsiradimą. Kokie jie bus? Ar situacija tikrai pasikeis?
Daug diskusijų sukėlė Priėmimo į valstybės finansuojamas profesinio mokymo programas plano svarstymas. Deja, pranešėja Jolanta Zabietienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento Profesinio mokymo ir orientavimo vyr. specialistė, negalėjo argumentuotai atsakyti į tarybos narių pateiktus klausimus dėl Lietuvos ūkiui šiuo metu reikalingų specialybių, todėl jai į pagalbą atskubėjo R.Pusvaškis, kuris pripažino, jog realios darbo rinkos poreikių analizės arba barometro, kuris parodytų realų vienų ar kitų profesijų poreikį, Lietuvoje nėra, tačiau yra naudojamasi Darbo rinkos ir kt. prognozėmis.
Posėdžio pabaigoje buvo pristatomi Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 6, 7, 8, 11, 14, 18 ,22, 23, 28 ir 31 straipsnių pakeitimai. Pranešėjas Linas Kadys, Lietuvos profesinio mokymo tarybos narys, Ūkio ministerijos Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vedėjas supažindino su pakeitimais, tačiau laiko detaliau išdiskutuoti pokyčių būtinumą, deja, neliko.
Numatyta, jog ateityje posėdžiai vyks reguliariai – kiekvieną ketvirtį. Sunku kol kas pasakyti, ar tokios tarybos veikla yra tikras vyriausybės dialogas su socialiniais partneriais, ar tik jo imitacija, nes konkrečių sprendimų taryboje priimta nebuvo – vyko tik formalus supažindinimas su profesinio mokymo sektoriaus pokyčiais…
Tatjana Babrauskienė, LŠPS
