Atlyginimai nebesmunka, bet gresia darbo rankų trūkumas

Yra daug ženklų, kad Lietuvoje ir Estijoje dėl atlyginimų karpymo kilusi defliacija jau baigėsi, o Latvijoje ši tendencija turėtų išryškėti šį rudenį, teigiama apžvalgoje. Privatus sektorius dugną pasiekė 2010 m. pirmą pusmetį.


Atlyginimai taip pat pradėjo didėti lyginant ketvirtį su ketvirčiu, tačiau vis dar fiksuojamas metinis nuosmukis. Be to, padėtis skirtinguose sektoriuose skiriasi. Atlyginimus pamažu kelia eksportuotojai.


Didžiausią grėsmę kelia nedarbas ir emigracija. Net ir esant dideliam nedarbui, kuris šiemet antrą ketvirtį Lietuvoje buvo pasiekęs 18,3%, jau dabar sunku rasti kvalifikuotų darbuotojų IT, transporto bei statybų sektoriaus įmonėms.


Ilgalaikių bedarbių ir jaunimo nedarbo lygis siekia apie 40% ir tai toliau skatina emigraciją. Prognozuojama, kad šiemet iš Lietuvos emigruos 50.000 žmonių. Be to, pastaruoju metu žmonės emigruoja ir išvažiuoja gyventi į užsienį nuolat, o ne laikinai padirbėti.


„Toks darbo jėgos nutekėjimas pakenks ūkio atsigavimui ir ilgalaikėms Lietuvos ekonomikos plėtros perspektyvoms“, – rašoma apžvalgoje.


Tuo tarpu artimiausioje ateityje ūkį temps eksportas – Lietuva sėkmingiausiai iš visų Baltijos šalių atgavo eksporto rinkas, nurodo SEB. Tačiau išlieka rizika, kad 2011 m. euro zonos ūkio augimo sulėtėjimas bus didesnis nei prognozuota. Kita vertus, 2011 m. turėtų atsigauti vidaus vartojimas, pradėti didėti būsto kainos, didėti atlyginimai.


SEB nepakeitė Lietuvos ūkio plėtros prognozių – šiemet prognozuojamas 1%, kitąmet – 4%, o 2012 m. – 4,5% BVP augimas. Anot SEB analitikų, fiskalinė politika taps labiau neutrali po griežto diržų veržimosi.


2008 m. Baltijos šalys konkurencingumui atstatyti pasirinko vidinę devalvaciją – atlyginimų ir kainų mažinimą, vietoje to, kad vietinės valiutos būtų atsietos nuo euro.


SEB analitikai skaičiuoja, kad 2004-2008 m. atlyginimai Lietuvoje ir Estijoje augo vidutiniškai po 16% per metus, o Latvijoje – 20%. Pastarojoje šalyje vien 2007 m. algos pakilo vidutiniškai 35%. Dėl to infliacija 2008 m. Baltijos šalyse siekė vidutiniškai 15,3%.


Lietuvoje ir Estijoje atlyginimai nuo 2008 m.  aukštumų sumažėjo vidutiniškai 12%, Latvijoje – 19%. Pirmose dviejuose šalyse labiausiai atlyginimus mažino privatus sektorius, tuo tarpu Latvija labiausiai buvo apkarpė viešojo sektoriaus algas.


SEB prognozuoja, kad Lietuvai ir Latvijai pavyks įsivesti eurą 2014 m., o Lenkija prie euro zonos prisijungs 2015 m.


Rytų Europos regionui SEB prognozuoja nuosaikų augimą.


„Nors pasaulio ekonomikoje rizika padidėjo, ypač JAV, mes vis dar optimistiškai vertiname Rytų Europą. Regiono eksportas iš esmės yra konkurencingas, tą rodo auganti jo rinkos dalis. Be to, prekybos apimtys su JAV yra labai mažos“, – pranešime spaudai teigia Mikaelis Johanssonas, Rytų ir Vidurio Europos tyrimų padalinio vadovas.


 


 


Vz.lt


 

Pažeidžiamos Jūsų teisės darbe? Praneškite apie tai mums!