Prancūzijos tarnautojai, Graikijos sunkvežimių vežėjai, Ispanijos darbininkai – jie visi prieš valstybės biudžeto mažinimus ir darbo rinkos reformas, kuriomis vyriausybės nori išbristi iš skolų krizės.
Tačiau dauguma Europos šalių savo pasirinktam kursui nemato alternatyvos. Taip ketvirtadienį rašė Madrido verslo dienraštis „Cinco dias“. Priminsime, kad trečiadienį Ispanijoje buvo paskelbtas visuotinis streikas, ir Madrido konservatyvusis dienraštis ABC tąsyk dėstė taip:
„Jeigu Jūs šį straipsnį skaitysite popieriuje, tai reiškia, visuotinis streikas žlugo, nes kioskai atsidarė, ir mieste šiaip taip veikia transportas. Bet jei jį galite skaityti tik internete, tai profsąjungos bent iš dalies pasiekė tikslą.
Tačiau dėl streiko vis tiek niekas nepasikeis, o rytoj viskas bus kaip ligi šiol – išskyrus tai, kad ministras pirmininkas Jose Zapatero vėl bus davęs mums paragauti savo politikos stiliaus.
Juk streiko organizatoriai jau ilgai buvo susitarę su vyriausybe, jie ir rėmė tą jos politiką, kuri privedė valstybės finansus prie kracho briaunos. Tad visa tai yra gana autistinis renginys. Iš esmės profsąjungos kelia iššūkį sau pačioms“, – rašė trečiadienį Ispanijos dešiniųjų laikraštis.
Tą pačią dieną Kolumbijos sostinės Bogotos dienraštis „Tiempo“ stebėjosi, kad „socialistai Ispanijoje yra valdžioje, o vis tiek darbininkų klasė paskelbė visuotinį streiką.
Ispanijos padėtis – sunki. Ji patyrė daugelį ekonominio klestėjimo metų, o dabar, statybų sektoriui žlugus, dingo pagrindas augimui. Tai verčia taupyti, ypač turint prieš akis neigiamą Graikijos pavyzdį.
Tačiau kaip tik darbo rinkos reformos gerokai viršijo profsąjungų kantrybę. Bet nepaisant to, kad jos įsiutusios, jos turi stengtis ne per daug prispausti vyriausybę, nes tai tik padėtų opozicinei liaudies partijai.
Be to, reformos yra tarptautinės finansų krizės pasekmės, o jų sprendimas suderintas su Europos Sąjunga. Užtat geriausiu atveju čia galima koreguoti tik detales“.
Rašydamas ketvirtadienį, profsąjungas laikytis ramiai ragino ir į kairę linkęs Madrido dienraštis „Pais“. Jis teigė, kad „profesinės sąjungos neįstengė priversti šalį nedirbti. Ispanai nepalaiko jų reikalavimo keisti ūkio politikos kursą.
Užtat profsąjungos turėtų priimti vyriausybės pasiūlymą ir dėl numatomos pensijų reformos pasiderėti. Konflikto tęsimas nepriartintų prie tikrosios problemos sprendimo, o ji glūdi Ispanijos ekonomikos silpnume“.
Net ir Šanchajaus dienraštis „Xinwen Chenbao“ ragino Europos profsąjungas nekonfliktuoti su vyriausybėmis. Anot jo, „visuotinis streikas vargu ar privers Ispanijos vyriausybę apsisukti 180 laipsnių ir atsisakyti jau priimtų taupymo priemonių. Be to, daugelis ispanų būgštauja, kad šitie streikai šalies ekonomikai tik dar labiau pakenks“.
O Bilbao dienraštis „Correo“ įspėjo, kad „profsąjungos negrįžtų prie senų dogmatiškojo marksizmo klaidų. Savo šūksniu „Šitaip – ne“ jie sako „ne“ mūsų pasitvirtinusiam socialiniam modeliui, kuris vienas geriausiųjų pasaulyje. Šiandieninė kairė turi dar geriau įsisąmoninti sudėtingas ekonomikos sąlygas ir sąsajas“.
Bet jei kai kurie Ispanijos laikraščiai profsąjungų protestus gesino, tai Londono dienraštis „Guardian“ ragino vyriausybes jų neignoruoti. „Kas laiko streikus nesvarbiais, turėtų pamąstyti apie galimas pasekmes. Tokiai Europos Sąjungai, kuri vykdo politiką tik aukštuomenės naudai, tauta duos į kailį, kaip tai jau buvo Europos konstitucijos reformos atveju.
Demokratija – tai ne tik kas penkerius metus vykstantis ritualas. Kai valdžios skelbia skausmingus pokyčius, jos turi įsiklausyti ir į savo rinkėjus“.
Prahos verslo dienraštis „Hospodarske Noviny“ bandė suprasti protestų esmę ir teigė, jog „dėl finansų sektoriaus krizės atsitiko kaip tik tai, ko niekada neturėjo būti: pelnų privatizavimas ir nuostolių suvalstybinimas. O tai ir yra pagrindinė europietiškųjų profsąjungų protestų priežastis: kodėl reikia iš viešųjų pinigų skirti gigantiškas sumas tiems, kurie visai aiškiai pajėgia patys užsitikrinti neblogas pajamas“? – klausė Čekijos verslo laikraštis.
Taigi, taupyti ir veržtis diržus reikia visiems, ne tik mažai uždirbantiems.