Taupoma darbuotojų sąskaita

Deja, kitais metais didinti atlyginimų neplanuoja daugiau nei pusė šalies įmonių, nors Europoje algos jau ima didėti. Šie rodikliai Lietuvą išskiria iš kitų Europos šalių, kuriose, išskyrus Baltijos valstybes ir Airiją, atlyginimų rinkos pokyčiai yra teigiami.


Pasak tyrimą atlikusios bendrovės vadovės Nedos Songinaitės, Lietuvos atlyginimų rinkoje algos keitėsi skirtingai: kai kuriose bendrovėse pavienių darbuotojų fiksuoti atlyginimai buvo mažinami apie 20–30 proc., kitose didėjo iki 10–15 proc.


Daugiausia mažėjo darbininkų ir aukščiausio lygio vadovų (vidutiniškai po 4 proc.) atlyginimai, tačiau algų „liesėjimas“ rečiau palietė specialistų ir žemesnio lygio vadovų atlyginimus. Algas karpė ir tarptautinės, ir lietuviško kapitalo įmonės.


„Lazda visuomet turi du galus: sumažinus atlyginimą, atsiranda didelė rizika, kad siūlomas užmokestis žmonėms taps nepatrauklus. Tuomet kyla dilema: dirbti ir netekti socialinių lengvatų ar užsidirbti nelegaliai? O gal išvis naudotis bedarbio statusu? Todėl šiame kontekste jau nieko nestebina ir darbdavių atsiliepimai apie sunkumus ieškant tinkamų darbuotojų, ir pranešimai apie didėjančią emigraciją. Aišku viena – ateityje įmonėms teks peržiūrėti darbininkų atlyginimus, nes darbo jėgos, ypač kvalifikuotos, ims dar labiau trūkti“, – padėtį mūsų atlyginimų rinkoje komentavo ekspertė.


 


Nukentėjo ne tik algos, bet ir priedai


Analizuodami visą uždirbamo atlyginimo bazę, analitikai pastebi, kad pernai visos darbuotojo gaunamos pajamos, įskaitant premijas ir priedus, vidutiniškai sumažėjo 5 proc. Taip nutiko dėl to, kad darbdaviai drąsiai mažino lėšas, skirtas jau įprastais tapusiems kai kurių darbuotojų priedams. O tokių buvo daugybė: apmokamos tarnybinio mobiliojo telefono ar automobilio išlaikymo sąskaitos, medicininis ar investicinis gyvybės draudimas, padengiama dalis atostogų išlaidų. Tai ypač akivaizdu kalbant apie aukščiausiojo lygio vadovų ir darbininkų pareigybes: nemažinant pastoviosios atlyginimo dalies, buvo gerokai apkarpyta kintamoji atlyginimo dalis.


„Kai įmonės nebegali skirti lėšų atlyginimams didinti, svarbu, kad jos paaiškintų darbuotojams, iš ko susideda visas jų atlyginimų paketas, ir atskleistų kintamosios atlyginimo dalies bei kitų papildomų naudų – automobilio, mobiliojo telefono, mokymų, vidinių renginių – vertę. Emocinis atlygis darbuotojams – žinojimas, kad jų darbo vieta yra užtikrinta ir stabili, – sunkmečiu taip pat laikytinas vertybe“, – teigė pranešėja.


 


Atlyginimai skiriasi


Atlyginimų rinkos tyrimas taip pat atskleidė vis didėjančią takoskyrą tarp tarptautinio ir lietuviško kapitalo įmonių atlyginimų. Vidutinis skirtumas tarp toms pačioms pareigybėms mokamų atlyginimų minėtose įmonėse sudaro net ketvirtadalį! Ir vien nuo praėjusių metų jis padidėjo beveik dešimtadaliu.


Sunkmetis išryškino ir atlyginimų valdymo skirtumą: vakarietiškas vadybos tradicijas iš pagrindinių įmonių perėmusiose tarptautinio kapitalo bendrovėse atlyginimai buvo valdomi nuosekliau ir lanksčiau. Jose dirbančių žmonių algos mažėjo vidutiniškai 1,2 procento. Užtat vietiniai darbdaviai nesismulkino: jų įmonėse darbuotojų atlyginimai sumažėjo vidutiniškai 4 kartus daugiau nei užsieniečių. Maža to, šiose įmonėse atlyginimai buvo mažinami visų lygių darbuotojams.


Analitikai pabrėžia, kad lietuviško ir užsienio kapitalo įmonės skirtingai traktuoja ir kintamąją atlyginimų dalį. Lietuviškose bendrovėse kintamasis atlyginimas neretai tampa baudžiamąja, o ne skatinamąja priemone: jis išmokamas, jei darbuotojai… neprasižengia. Taip mūsų darbdaviai, tematydami trumpalaikę finansinę naudą, pamiršta tokias vertybes kaip darbuotojo lojalumas ir rezultatyvumas. Be to, nemažai mūsų darbdavių, naudodamiesi sunkmečiu, sumažino algas savo darbuotojams, nors tam nebuvo jokio ekonominio pagrindo…


 


O kaip bus kitąmet?


Pasak „Hay Group“ ekspertų, darbdaviai kol kas atsargiai galvoja didinti atlyginimus kitais metais. Darbo rinkos atsigavimas ir atlyginimų augimas visada užtrunka – jis neprasideda iš karto, vos pagerėjus ekonomikos padėčiai. Bent jau šiemet dauguma darbdavių planuoja laikyti darbuotojų atlyginimus „įšaldytus“. Beveik du trečdaliai tyrime dalyvavusių įmonių neketina koreguoti bazinių atlyginimų ir kitais metais, o mažiau nei pusė planuoja juos didinti apie 4 proc.


Prognozuojama, kad fiksuoti atlyginimai mažiausiai kils darbininkams – apie 0,3 procento. Atlyginimų augimo gali tikėtis geriausi įmonės darbuotojai – jų atlyginimai augs vidutiniškai 2 proc.


Šiuo metu nemažai bendrovių atlyginimams skirtas išlaidas sumažino maksimaliai, kitur atlyginimai „įšaldyti“ jau antrus metus iš eilės. Nemažai darbuotojų, aišku, dirba ir už save, ir už atleistą kolegą. Be to, gauna už tai mažesnį atlyginimą. Todėl ateityje vadovai turės ieškoti ne tik finansinių, bet ir kitų poveikio priemonių, kaip suvaldyti darbinį klimatą įmonėse.


 









































Sektorius


Vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Lt


 


 


1997 m.


2000 m.


2003 m.


2006 m.


2008 m.


2009 m.


Šalies ūkis su individualiomis įmonėmis


577


692


786


1 093


1 651


1 602


Valstybės sektorius


623


760


868


1 185


1 784


1 770


Privatus sektorius su individualiomis įmonėmis


532


632


730


1 041


1 582


1 499


 


 


Arūnas Marcinkevičius, „Savaitė“

Pažeidžiamos Jūsų teisės darbe? Praneškite apie tai mums!