Ieškodama išeities Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sumanė  sukurti įstatymą, kuriuo galėtų ne nelegalų darbą likviduoti, o paslėpti savo nevykusios veiklos pėdsakus.

 

Nurašė pažodžiui

Akivaizdu, kad nelegalų darbą būtina naikinti. Tačiau reikia mokėti tai daryti. Nepaklausę smulkiųjų verslininkų ir ūkininkų nuomonės valdininkai nusprendė stipriai griežtinti teisinį reguliavimą.

Iki šiol pagal Administraciniu teisės pažeidimų kodekso 41 straipsni už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį darbdaviams buvo galima skirti nuo 3 iki 10 tūkstančių litų baudą pirmą kartą ir nuo 10 iki 20 tūkstančių litų baudą pakartojus pažeidimą.

Dabar klerkai atsivertė ES direktyvas ir nurašė viską pažodžiui, ką Briuselis rekomendavo, tiesa, nepamatė pastabos, kad pasiūlymus būtina koreguoti pagal šalyje susidariusias aplinkybes. Tokiems niekams klerkai paprastai neturi laiko. Jie net nepasidomėjo, kodėl prieš 3–4 metus nelegalus darbas šalyje buvo retenybė.

 

Prisimintos „žiaurios akcijos“

Įstatymo projekte siūloma, kad nelegalų darbą leidusiam darbdaviui (verslininkui ar ūkininkui) turi būti skirta ne tik iki šiol galiojusi bauda – jis turės nelegaliai įdarbintam asmeniui sumokėti ne mažesnį kaip minimalios mėnesio algos dydžio ir ne mažiau kaip už tris mėnesius atlyginimą bei nuo šių sumų sumokėti gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Be kita

ko, siūloma iš padalinio, kuris naudojo nelegalų darbą, atimti licenciją 12 mėnesių arba visam laikui nutraukti jo veiklą. Dar siūloma uždrausti tokiems darbdaviams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose bei konkursuose, panaikinti teises gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, o galimybę

pasinaudoti ES finansinės paramos lėšomis atimti net iki penkerių metų. Maža to, nustačius nelegalų darbą iš darbdavių bus atimtos per pastaruosius 12 mėnesių gautos subsidijos, išmokos ar kita valstybes pagalba, įskaitant ir ES finansinę paramą. Tenka tik nusistebėti, kad Vyriausybė dar nesumanė įpareigoti darbdavius panaikinti valstybes biudžeto deficitą.

 

Pasuko ne tuo keliu

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokiene sako nepritarianti nelegaliam darbui, tačiau suprantanti, kad kai kurie verslininkai darbdaviai  jo imasi ne iš gero gyvenimo. „Kodėl taip išplito nelegalus darbas? Paprasčiausiai jau ne visi darbdaviai gali pakelti išaugusia mokesčių našta. Jie skaičiuoja ir mato, kad tiek neuždirba. Tada lieka pasirinkimas – arba likviduoti savo verslą, arba jo dalį paslėpti ir dirbti nelegaliai“, – sako Z.Sorokiene.

 

Griežtins bausmes?

O iš kokiu pinigu verslas sumokes tas baudas? Atims licencijas? Tokiu atveju valstybė pjaus šaką ant kurios sėdi, nes užkirs kelią užsidirbti, dar daugiau atsiras bedarbių, kuriems valstybė turės skirti pašalpas. „Kol valdžia nesupras, kad smulkiajam ir pradedančiam verslui turi būti suteiktos galimybės išsilaikyti rinkoje, tol mūsų ekonomika šlubuos.

Valstybė vien tik iš stambiojo verslo neišsilaikys“, – sako Z.Sorokiene. Nelegalus darbas – gajus. Kartą šia liga užsikrėtusios, jos sunkiai nusikrato net ekonomiškai išsivysčiusios šalys. Lietuviai darbo migrantai pirmiausia išbandė nelegalią ES darbo rinką. Tokių darbų rasdavo ne tik Ispanijoje, bet ir civilizuotoje Vokietijoje. Tačiau paprastai kuo šalis labiau ekonomiškai išsivysčiusi, tuo nelegalaus darbo yra mažiau.

Lietuvos verslo darbdaviu konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas mano, kad visiškai išgyvendinti nelegalaus darbo nepavyks, tačiau jis Vyriausybei siūlo didesnę atsakomybę nustatyti konkretiems asmenims. Ne įmonėms, bet jų vadovams arba kitiems konkretiems asmenims, nuo kurių priklauso nelegalus darbas. „Dabar būna, kad pridirbęs vadovas palieka darbą, o įmonė kenčia. Tegul atsako vadovas. Be to, reikėtų bausti ir sutinkančiuosius nelegaliai dirbti. Tik tokiu atveju galima sumažinti nelegalu darbą“, – tikino D.Arlauskas.

 

Žlugdo darbo rinką

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas pasipiktinęs nelegalaus darbo paplitimu statybos sektoriuje.

„Nelegalus darbas žlugdo rinką. Mano žiniomis, net sudaromos nelegaliai dirbančios statybininkų brigados. Apmaudu, kad joms vadovauja ne kokie apsišaukėliai, bet net statybos organizacijų vadovai. Štai vienas man papasakojo, kad buvo galimybė dirbti legaliai, steigti bendrovę, tačiau  jis pasirinkęs dirbti nelegaliai ir dabar nuolat turi užsakymu trejiems metams“, – pasakoja A.Šeštakauskas.

 

 

Albinas  ČAPLIKAS

GIMTASIS KRAŠTAS