NAMS panešime teigiama, kad kelerius metus nepagrįstai afišuojamas paramos šeimai dosnumas yra tik politinis blefas bei siekimas šeimų visuomenę apvilkti tramdomaisiais marškiniais vykdant šeimos politikos griovimo strategiją.
Pavyzdžiui, bendra išmokų šeimoms ir vaikams dalis nuo BVP Lietuvoje yra viena žemiausių ES ir skiriasi nuo kitų šalių net apie 3 kartus. Socialinių išmokų poveikio šeimų skurdui mažinti efektyvumas didinant šeimų pajamas – taip pat 3 kartus mažesnis nei kitose šalyse.
„Auginančių vaikus asmenų bei vaikų skurdo lygis – vienas didžiausių ES, o tai akis bado net Europos komisijai. Skurdo rizikos lygis po socialinių išmokų Lietuvoje visos ES kontekste yra vienas didžiausių ir siekia 20 proc. Materialinių nepriteklių turinčių gyventojų skaičius Lietuvoje yra 2 kartus didesnis nei kitose šalyse ir grėsmingai auga bei pasiekė trečdalį šalies gyventojų (2008 m. jis siekė 27 proc.). Kitose šalyse šis rodiklis turi aiškią tendenciją mažėti“, – rašoma pranešime.
Anot NAMS, išmokų vaikams gavėjų skaičius sumažintas perpus ir yra mažiausias visoje ES, o pačios išmokos vaikams yra nuo 10 iki 30 kartų mažesnės nei kitose šalyse. Tuo tarpu pragyvenimo ir būtinųjų prekių kainų lygis bei išlaidos būsto išlaikymui jau prieš keletą metų pasiekė, o kai kur ir gerokai viršija vidutinius ES rodiklius. Minimalus darbo užmokestis – vienas mažiausių ES ir nuo kitų šalių skiriasi apie 6 kartus, vidutinis darbo užmokestis nuo kitų šalių skiriasi apie 4 kartus.
Galimybę ugdytis ikimokyklinio ugdymo įstaigose Lietuvoje turi apie 6 kartus mažiau vaikų nei kitose šalyse. Pajamų mokesčių ir socialinio draudimo lengvatos – vienos mažiausių ES ir nuo kitų šalių skiriasi apie 10 kartų, o daliai piliečių apskritai netaikomos.
„Masinis skurdas jau įsiveržė ir į pilnas šeimas, auginančias vaikus. Tokių socialinės pašalpos gavėjų, kurių pajamos asmeniui šeimoje neviršija 350Lt/mėn., skaičius per metus išaugo 10 kartų. Tiek prezidentė, tiek Seimas, tiek Vyriausybė, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, apeidami Lietuvos šeimų realijas ir pragyvenimo lygį, sutikdami su vienintelės efektyviau nei ES šalyse veikiančios priemonės mažinimu, nenumatant jokių kitų galimų priemonių kompensuojant faktiškai neegzistuojančios šeimos politikos trūkumus, išreiškė požiūrį, jog, tikėtina, jiems nerūpi liekančios šalyje šeimos, bandančios išgyventi iš sąžiningai gaunamų pajamų“, – piktinosi mamos.
Išplatintame pranešime taip pat piktinamasi, kad valdžia skubos tvarka priima sprendimus, kurie nepagrįsti skaičiavimais ir analize. Ir nors prezidentė viešai yra išreiškusi troškimą skatinti disputą tarp valdančiųjų ir piliečių, realūs veiksmai liudija visiškai priešingus poslinkius. Įstatymai ir toliau priimami neskaidriai ir pažeidžiant nustatytas procedūras.
„Matome, jog skęstančiųjų gelbėjimas tikrai tapo pačių skęstančiųjų reikalu. Telieka arba palikti skęstantį laivą, arba visomis išgalėmis lopyti atsiradusias skyles bei semti laivą skandinantį vandenį. Kitu atveju laivas nuskęs, prie kranto taip ir nepriartėjęs, nes jo neliks kam irkluoti, o palankūs vėjai rinkos vandenyne nenumatomi. Todėl nuosekliai reikalausime, jog mūsų šalis būtų pilnateisė ES narė taip pat ir socialinės politikos rėmuose. Visos išvardintos trūkstamos ar minimalios paramos šeimoms priemonės turi būti realios, o ne deklaratyvios“, – teigiama pranešime.
www.DELFI.lt
