Kai prieš metus prie Lietuvos valstybės vairo stojo energingoji eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, visuomenės lūkesčių pakilimą galima buvo lyginti nebent su Sąjūdžio laikų euforija.
Ko visuomenė iš naujosios Prezidentės tikėjosi prieš metus?
Atsakymas paprastas – permainų. Permainų, kurios pagaliau Lietuvos piliečiams leistų pasijusti ne biurokratų pastumdėliais, beteise darbo jėga ir biudžeto pildymo įrankiais, o vertais žmonėmis.
Permainų pirmaisiais Dalios Grybauskaitės prezidentavimo metais tikrai netrūko.
Vien ką reiškia viso tunto aukštųjų valstybės pareigūnų atleidimai, kitų pasitraukimas, nelaukiant, kol triukšmingai atleis, ir naujų paskyrimas. Net Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir tą naują turime. O jau atrodė, kad ponas Greičius su savo kėde suaugo amžiams. Tik ne Prezidentei! Dalis profesionalių komentatorių, nebūtinai kokių interesų grupių atstovų, tokią valstybės vadovės veiklą pavadino galvų kapojimo politika ir ją griežtai kritikavo. Tuo tarpu, kaip rodo naujausi bendrovės „Spinter tyrimai“ „Delfi“ užsakymu atliktos gyventojų apklausos rezultatai, dauguma piliečių (daugiau kaip 60 proc.) tokiai politikai pritaria (nepritaria tik 5,2 proc.).
Taip pat Prezidentės iniciatyva įvyko svarbių pokyčių ir Lietuvos užsienio politikoje. Iš pradžių tie pokyčiai atrodė chaotiški ir menkai pagrįsti. Prezidentės veiksmai šiame pagrindiniame jos veiklos bare taip pat susilaukė nemenkos ekspertų kritikos. Tačiau dabar kritika aprimo. Gal todėl, kad gerokai nuosaikesnė, kai kas sako – pasyvesnė – tapo ir pačios Prezidentės veikla. Ir vėl: pagal jau minėtą apklausą 42,2 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad Prezidentės D.Grybauskaitės valdymo metu Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu pasikeitė į gera. O ko mums daugiau reikia? Draugauti su Rusija, žinoma.
Panašiai pasiskirstė ir apklaustųjų atsakymai į klausimus apie kitus Prezidentės darbus. Taigi beveik be išlygų plačioji visuomenė Dalios Grybauskaitės pirmųjų metų griežtą politiką vertina palankiai. Tiesa, iš paskelbtų apklausos rezultatų nematyti, kaip mūsų piliečiai vertina Prezidentės kovą su korupcija. Su tuo blogiu, kurio mastai ir gajumas, kaip neseniai ji pati pareiškė, ją pribloškė labiausiai iš visų šalį kamuojančių negandų. Gal dar ir dėl to pribloškė, kad didesnė pusė šalies gyventojų atvirai prisipažįsta esą pakantūs kyšininkavimui ir patys pasiruošę taip spręsti savo reikalus. Turint tai galvoje nekenkia karingą retoriką kartais ir prislopinti.
Bene didžiausiu Prezidentės Dalios Grybauskaitės pirmųjų darbo valstybės vadovės poste metų laimėjimu galima laikyti būtent jos veiksmingą retoriką. Paprastiems mūsų piliečiams patinka griežta šneka. Tai suprasdama Prezidentė griežtų žodžių valstybės veikėjams netaupė. Bet tautai nepatinka, kai kritikuojami jos papročiai. Prezidentė tokiam nepasitenkinimui kol kas priežasčių nedavė. Arba tokių priežasčių iš viso nėra (tarkim, piliečiai mūru stoja prieš kontrabandą), arba yra flirtas su rinkėjais. Atsakymą pasirinkite patys. O gal kas žino ir kitokius atsakymo variantus?
„Prezidentė neturi kada galvoti apie atostogas“, – šios savaitės pradžioje BNS sakė jos atstovas spaudai Linas Balsys.
Neabejoju, kad ir vėl tauta tokį pranešimą apie aukojimąsi dėl Lietuvos iš S.Daukanto aikštės džiaugsmingai sveikins. Deja, teks man pabūti tuo bambančiu komentatoriumi: blogai, kai valstybės vadovė ima įsivaizduoti, kad be jos vadovavimo valstybė spės per tas dvi ar tris savaites sugriūti. Blogai dėl to, kad tokia vaizduotė būdinga ne tik ypač atsakingai į savo pareigas žiūrintiems žmonėms, bet ir tiems, kurie valdingumą ir kontrolę vertina labiau už pasitikėjimą ir komandinį darbą.