Šiuo metu esama peticijų teikimo tvarka yra gana nelanksti, formali ir ribota. Dar šį pavasarį teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus iniciatyva Vyriausybė patvirtino Peticijų įstatymo koncepciją, numatančią įtvirtinti gerokai lankstesnę tvarką. Pagal ją parengtame Peticijų įstatymo projekte įtvirtinama, kad peticija ateityje turės būti laikomas bet koks siūlymas keisti, priimti ar panaikinti teisės aktą, jei keliamas klausimas yra svarbus visuomenei ar jos daliai. Tokia tvarka panaikins šiuo metu peticijai keliamus pernelyg formalius ir ne visuomet pagrįstus reikalavimus.

Kartu bus išplėstas ir asmenų, kurie gali teikti peticijas, ratas. Tai daryti galės ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, įskaitant įvairias visuomenines organizacijas, neretai pasiūlančias daug reikšmingų ir reikalingų sprendimų. Joms iki šiol teikti peticijas galimybės nėra numatyta. Taip pat įtvirtinama, kad bus nagrinėjamos ir anonimiškai pateiktos peticijos, jei keliamas klausimas bus pripažįstamas svarbiu visuomenei ar jos daliai ir reikalaujantis sprendimo.

Pagal projektą peticijos galės būti teikiamos ne tik Seimui, Vyriausybei, savivaldybės tarybai ar administracijos direktoriui, kaip yra dabar, tačiau bet kuriai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, įgaliotai priimti norminius teisės aktus. Joms peticijos bus perduotos tiesiogiai, nebenagrinėjant jų prieš tai Seimo, Vyriausybės ar savivaldybių peticijų komisijose, kaip yra šiuo metu. Tai leis sutrumpinti peticijų nagrinėjimo terminus (nuo 90 iki 60 kalendorinių dienų), atsisakyti perteklinių žmogiškųjų išteklių bei sutaupyti valstybės lėšų.

Siekiant proceso atvirumo ir prieinamumo, bus priimamos ne tik rašytinės ar saugiu elektroniniu parašu pasirašytos peticijos, bet ir kitais asmenims patogiais būdais pateiktos peticijos, pvz., atsiųstos elektroniniu paštu. Visa informacija apie pateiktas peticijas ir jų nagrinėjimo rezultatus bus skelbiama viešai, kiekvienos institucijos interneto svetainėje, kad su ja greitai ir patogiai galėtų susipažinti bet kuris asmuo.

„Nauja tvarka leis atsisakyti perdėm biurokratinių procedūrų, o kartu paskatins asmenis aktyviau naudotis peticijos teise. Būdamas ministru patyriau, kad piliečiai turi daugybę idėjų, kaip patobulinti teisės aktus, tačiau ne visada žino, kaip jas išsakyti, todėl įsisenėjusios problemos lieka neįvardytos. Kita vertus, valstybės institucijose nėra sklandžiai veikiančios sistemos, kuri leistų atsakingiems vadovams įvertinti piliečių iniciatyvas. Tikiuosi, kad naujas reglamentavimas sudarys sąlygas laiku įvardyti reguliavimo problemas ir operatyviai jas spręsti. Taip teisėkūra taps dar atviresnė, kokybiškesnė bei geriau patenkins visuomenės lūkesčius“, – teigia R. Šimašius.

Priimti pakeitimai taip pat išspręstų šiuo metu esamo teisinio reguliavimo neatitikimą Konstitucijai. Konstitucinis Teismas dar 2006 m. įvertino Peticijų įstatymo konstitucingumą ir dalį jo nuostatų pripažino prieštaraujančiomis konstituciniam teisinės valstybės principui.

Vyriausybė taip pat pritarė ir kartu su Peticijų įstatymo projektu pateiktiems Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimams, pagal kuriuos visi lobisto pateikti siūlymai priimti naują teisės aktą ar pakeisti, papildyti, pripažinti netekusiu galios jau galiojantį būtų nagrinėjami Peticijų įstatymo nustatyta tvarka. Tai leistų užtikrinti didesnį lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą.

Minėtų įstatymų pakeitimai artimiausiu metu bus perduoti svarstyti Seimui.

ALFA.LT