Šiuo metu yra nustatyta, kad apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems, pirmąsias dvi kalendorines dienas ligos pašalpą moka darbdavys (dydis – nuo 80 iki 100 proc. vidutinio darbo užmokesčio). Nuo trečiosios iki septintosios (įskaitytinai) laikinojo nedarbingumo dienos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama 40 procentų, o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpa. Ligos pašalpa po atleidimo iš darbo mokama ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas. Tokį reguliavimą nutarta palikti galioti ir po 2010 m. gruodžio 31 d. neterminuotai.

Pataisos priimtos atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto finansinę padėtį.

Primename, jog LPSK iš esmės prieštarauja teikiamo teisės akto pataisoms, kuriuo būtų neterminuotai pratęstas mažesnių pašalpos dydžių taikymas darbuotojams, dėl šių priežasčių: sunkmečio laikotarpiu daugeliui darbuotojų iki minimumo sumažintas darbo užmokestis, todėl ligos atveju, darbuotojas, pirmąją savaitę gaunantis minimalų darbo užmokestį, gauna 60 litų pašalpą, už kurią privalo pragyventi, išlaikyti šeimą ir nusipirkti vaistų, esant tokiems ligos pašalpų dydžiams, darbuotojai sirgdami eina į darbą ir neretai užkrėsdami kolegas, šie vėliau taip pat kreipiasi į Sodrą ligos pašalpų.

VIR

ir

LPSK infompacija