Švietimo įstatyme aiškiai išdėstytos mokytojo teisės ir pareigos: dirbti savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančią ir tinkamai aprūpintą darbo vietą. Savo ruoštu, kai kurių ikimokyklinių įstaigų vadovų plane nėra nei teisių nei pareigų: pedagogai privalo aukotis vardan visos Lietuvos. Kokia puiki vaikų karta, užgrūdinti – lova, spintele, dalintis su draugu, bendrauti su kitų grupių vaikais. O pedagogės kaip magės sugeba net žvilgsniu suvaldyti 25 vaikus, tarp jų įžvelgti gabius, įvykdyti metinį planą (koks produktyvumas), bendradarbiauti su tėvais, „savanoriškai“ suteigti 2 procentų paramą, imti neapmokamų atostogų. Saviraiška tik gabiems vaikams. Gal būt seimūnams reikia iš pedagogų pasimokyti kaip Lietuvą žvilgsniu valdyti? Tada ir riaušių prie seimo nebus.

Gaila, kad reglamentuojantys darbo santykiai lieka paskutinėje vietoje, o vaikų ugdymas kaip priedanga krizei įveikti. Pedagogai buhalteriai, sekretoriai, kiemsargiai, projektų vadovai, dažytojai, administratoriai, o ikimokyklinių įstaigų vadovai – burtininkai. Lazdele pamojuoja ir visos sustingsta, nes išgirsta „nenori nedirbk, dešimt už tvoros stovi į tavo vietą“ (į direktorės vietą irgi dešimt už tvoros). O pažeidimai ir toliau vykdomi nepaisant nei darbo kodekso, nei švietimo įstatymo, nei žmogaus teisių į darbą, kaip reglamentuoja norminiai teisės aktai. Ikimokyklinių įstaigų pedagogams palikta teisė patiems suskaičiuoti kiek, ką, ir už ką moką atlyginimą. Atlyginimų lapeliuose šalia pavardės gali rasti žodį „aplinka“, koeficientų irgi ne visur rasi, dažnas reiškinys kai atlyginimo lapelyje ir banko pavedimų suma nesutampa. Direktoriams labai patogų taikyti koeficientų žirkles kai nežinai iš viso kokį koeficientą taiko. Švietimo įstatymas rašo, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogas dirba 33 kontakte su vaikais ir 3 nekontakte. Deja, dauguma ikimokyklinių įstaigų pedagogai dirba 36 valandas kontakte su vaikais, o apie pavadavimus nė kalbos negali būti.

 

Įstatymai ikimokyklinėse įstaigose negalioja. ŠMM specialistai teigia, kad dėl visų „popierizmo“ dauginimo atvejų įstaigos direktorės privalo turėti raštišką argumentuotą aukštesnės institucijos nurodymą apie dokumento būtinumą. Tačiau iki šiolei ikimokyklinėse įstaigose pildoma šūsnys nepagrįstų dokumentų: susirinkimų protokolai, įvairios ataskaitos apie vykdomą veiklą, savianalizės, įsivertinimo, savišvietos anketos, metinių projektų planai, nekontaktinių valandų apskaitos „žurnalai“.
Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas patvirtinantis vaikų skaičių grupėse ikimokyklinėms įstaigoms negalioja. Grupės jau nuo lopšelinio amžiaus yra formuojamos nesilaikant higienos normose nurodyto vaikų skaičiaus. Netgi dėl ligos sumažėjus vaikų skaičiui, užtenka 10 lankančių, direktorės tuoj jungia grupes. O kur integruotai ugdomi specialiųjų poreikių turintis vaikai, vadovaujantis higienos normos nustatytais teisės aktais specialiųjų poreikių turintis vaikas prilyginamas dviem tos grupės, kurioje ugdomas, vaikams, todėl atitinkamai mažinamas nustatytas grupės vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo mokyklos grupėje. Švietimo skyrius savo ruoštu atsako: „Belieka apgailestauti, tokia situacija visose ikimokyklinėse įstaigose“. Biudžetininkai – kaip gėlės valstybės privačioje teritorijoje.

Teisiniuose normos aktuose minimi darbuotojų atstovai iš is neegzistuoja. Įstaigų vadovai sunkiai pasiduoda socialiniam dialogui, nepaiso įstatyminių normų dialogo būdu su darbuotojų atstovais derinti išlaidų mažinimo programos, savo nuožiūra paskirsto etatus, ikimokyklinėse įstaigose veikiančių grupių darbo laiką, neapmokamų atostogų „atostogos savo noru“ grafikus, darbo krūvius, koeficientus.

 2010 m. kovo 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtino 2,5 Lt mokesčio iš, kurio bus skirta ir darbuotojų darbo apmokėjimui. Kokia tvarka šie pinigai pasieks pedagogus? Nuo 2011 m. žadama įvesti ikimokyklinuko krepšelį, kur dalis iš šio krepšelio atiteks pedagogams. Numanau, jog ta dalis bus kaip ir priešmokyklinių grupių pedagogams skirtas procento dalis nuo 5 iki… , toliau net nereikia rašyti, nes ikimokyklinių įstaigų vadovai skiria pačią mažiausią dalį 5 procentus. Paanalizavus yra žinoma, kad ne visi pedagogai jaučia krizę, negauna pavadavimų – yra priemokos. Bet ar pedagogai žino, kad „mylimai“ Y mokama priemoka, o X net nežino, jog tokios yra. Sudarius suvestinę galima teigti, jog ikimokyklinių įstaigų vadovai beatodairiškai drąsiai prasilenkia su įstatymais šiose srityse:

 Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.ü
 Priedai, apie kuriuosü žino tik išrinktieji.
 Atlyginimo lapeliuose pateigtos informacijosü trūkumas, netikslumas.
 Kai kurių ikimokyklinių įstaigų darbuotojaiü neturi darbo sutarčių antro egzemplioriaus.
 Neegzistuojantysü darbuotojai.
 Darbo krūvio paskirstymas: vieni dirba 0,5 kiti viršü etato.
 Kvalifikacijos kursų tvarka: kai pedagogas pats turi už juosü susimokėti, atidirbti už tas valandas, kai nebuvo kursuose.
 Etatųü paskirstymas pagal simpatijas ir antipatijas.
 Ugdymo planų rašymasü „vadovui“.
 Pažeidžiama vaikų priėmimo į ikimokyklinę įstaigą tvarkaü (pirmenybė draugėms, giminėms ir pažystamiems).
 Pedagogėsü turėdamos didesnius koeficientus dirba didesniu krūviu nei pedagogės turinčios mažesnį koeficientą – turbūt nemažai susitaupo.
 Direktorėsü giminės ir giminaičiai lankydami ikimokyklinę įstaigą, gali mokėti 50 procentų, nors priklauso 100.
 Nepagrystų dokumentų pildymas.ü

 Mokyklų direktoriai dirba ne tik direktoriumi, bet turi ir pamoku, tuomet nenutolsta nuo realybės, o darželių direktores nedirbdamos tiesiogiai su vaikais, užmiršta elementarias pedagogikos – psichologijos žinias. Nepaisomi teisės aktai reglamentuojantys darbo santykius verčia susimastyti, kaip bendrų susitarimų ir solidarumo keliu skatinami sunkmetį įveikti žemiausioji ugdymo grandis, ikimokyklinių įstaigų specialistai.

 

 „Mobingas“ dažnas reiškinys ikimokyklinėse įstaigose. Ar bent vienas įsivaizduoja kaip vyksta susirinkimai ikimokyklinėse įstaigose? Kokius psichologinius žaidimus naudoja direktorės? Ištrauka iš susirinkimo, kuris prasidėjo I.Kanto žodžiais apie bendravimo ypatumus su kitais, tad direktorė sako: „Dėkoju, kad neprieštaravote, paklusniai vykdėte visus nurodymus (išdalina padėkos raštus, o kiek rėmeliai kainuoja), padėka virtuvės darbuotojams už skanų maistą. Manau, jog visi patenkinti, kad įstaiga būtų jauki ir šilta, tvarkinga. Džiugu, kad tėvai domisi ugdomuoju procesu, o ne finansais. Vasara auklėtojom bus sunku, bet tėvai pamatę kiek daug vaikų savaime bus priversti nevesti. Informuokite tėvus apie padėtį ir būkite supratingi savo kolegių atžvilgiu“. Nepaliaujama kritika, nepagrįstos apkalbos, reikalingos informacijos slėpimas, socialinė izoliacija, neaiškus sprendimų priėmimo mechanizmas, intrigų mėgėjų toleravimas.

Viešas kolegių darbo aptarimas nepasitenkinimas kolege X, liaupsinimas, pagyros, nepagrįstas ugdymo kokybės išaukštinimas kolegei Y, kuri sugeba žvilgsniu sutvarkyti 25 vaikus, surinkti daugiausiai 2 procentų paramą iš tėvų, nieko neklausinėja, „savanoriškai“ susimažina darbo krūvį (nors iki pensijos keli metai), beatodairiškai atlieka visus paliepimus. Dažnai galima išgirsti kaip įstaigos vadovai susirinkimo metu lygina pedagogų darbo rezultatus, aptarinėja kitos pedagogės elgesį. Įstaigos vadovas sudaro galimybę pedagogams konkuruoti tarpusavyje, bei įtvirtinti save pavaldinių sąskaita. Gal, keldamos vadybinę kompetenciją, kursų metu, jos buvo šitaip mokomos elgtis – kaip priverst pedagogą „bijoti“ išsakyti savo nuomonę.

Pabrėždamos savo galingumą atšauna: dešimt už tvoros stovi į tavo vietą.

 

Miela direktore į jūsų vietą taip pat dešimt eilėje. Tik norėtųsi, kad padorūs žmonės ateitų, dirbtų ir psichologijos žinias panaudotų kilniam tikslui – kolektyvo mikroklimatui gerinti, apjungti visas bendram darbui. Ko gali išmokti vaikai iš tokių pedagogų, kurie jaučia psichologinį smurtą, nesugeba pasakyti savo nuomonės, nes bijo, nenori konfliktuoti?

 

Tėvų abejingumas gauti kokybišką paslaugą skatiną korupciją. Išryškinant tėvų suinteresuotumą galima įvardinti pagrindinius ugdymo prioritetus: vaikų drausmė, priežiūra, higienos įgūdžiai, vietos iškovojimas po saule, pasiruošimas mokyklai, ugdymo gavimas. Ikimokyklinių įstaigų vadovybė penėdama tėvus pažadais „kol krizė praeis“, skatina tėvų pasyvumą būti aktyviais ugdymo gavėjų dalyviais. Orumas, savigarba, lygiavertiškumas pamirštamas. Direktorių savivalę skatina netikslus informacijos pateikimas. Žodis kaip žvirblis, o teismas remiasi dokumentais.

Net juokinga darosi, kai iškabinama metinė ataskaitą apie išleistus pinigus. O ar direktorės derina su įstaigos taryba išlaidų paskirstymą? Taip eilini kartą informuoja, supažindina tada surašomas protokolas ir vienbalsiai nusprendžiama, tėvai „pritaria“. Ar tikslingai išleisti pinigai, kai ikimokyklinės įstaigos vadovas priperka įstaigos pavadinimą atitinkančios atributikos, jeigu darželio pavadinimas „Briedis“, tai jo ragai visur akis bado. Tėvai moka už paslaugą, todėl siūlyti, kaip panaudoti turimas lėšas sprendžia jie. Nebent taryboje sėdi ne tie žmonės.

 

APIBENDRINANT

Rekomenduočiau švietimo skyriaus atstovams sudalyvauti nors vieną kartą per metus ikimokyklinių įstaigų pedagogų susirinkime ir viešai pateigti duomenis apie įstaigos patvirtinta metų biudžetą, priešmokyklinį krepšelį, darbuotojų skaičių, įstaigos išlaidas, etatų paskirstymą, kvalifikacijai skirtų lėšų panaudojimą. Retorinis klausimas: kas suinteresuotas, kad pedagogai apie tai žinotų? O kodėl? Todėl, kad skaičiai nesutaps?

Rekomenduočiau Švietimo skyriui savo tinklapyje parengti anketą apie direktorių darbo kokybės įvertinimą ir suteigti galimybę pedagogams anonimiškai pareikšti nuomonę apie direktorių vykdomą vadybinės kompetencijos politiką.

Su kieno palaiminimu ikimokyklinių įstaigų direktorės leidžia sau savivaliauti? Švietimo kontrolės ir priežiūros skyrius tikrai turėtų darbo, tik reikia pradėti veikti.

Švietimo skyriui reikia pertvarkos. Kodėl negalėtų viena direktorė vadovauti dviem darželiams? Tada psichologiniams žaidimams mažiau laiko būtų, bei biudžetas susitaupytų.

Svarbiausias klausimas: Kodėl pedagogams sumažinus atlyginimus (padarant pažeidimus), pavaduotojos ugdymui, direktoriai toliau kelią savo kvalifikacijas tuo pačiu ir atlyginimus?

Rašydama apie ikimokyklinių įstaigų vadovus, nekalbėjau apie visus, rėmiausi faktais. Bet tikiu, kad yra gerų ir stiprių, bei deramai savo darbą atliekančių ikimokyklinių įstaigų vadovų

 

Gitana Petrauskienė

Lopšelio – darželio auklėtoja

 

 

P.S. „Pedagogai viešumoje save parodyti moka, o kas vyksta viduje pagyrimo rašte vietos neužteko“.
„Į direktorės vietą pretendentų daug daugiau, nei į eilinio, kvalifikuoto specialisto – pedagogo “.

 

 

www.svietimoprofsajunga.lt