Tai numatyta Švietimo ir mokslo ministerijos parengtame Vaikų pasirenkamojo švietimo finansavimo modelio apraše, kuriam pirmadienį pritarė Vyriausybė.
Be to, neformalusis švietimas nuo šiol vadinsis pasirenkamuoju. Esą taip yra tiksliau. Mokiniui, baigusiam pasirenkamojo švietimo programą, valstybės ar aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka gali būti pripažįstamas asmens tam tikros srities įgytos papildomos kompetencijos.
Manoma, kad šie pakeitimai leis per keletą metų pasiekti, jog veikla po pamokų užsiimtų pusė visų moksleivių – tai yra dvigubai daugiau nei dabar.Lėšas pasirenkamajam vaikų švietimui galės gauti visi akredituoti teikėjai, nepriklausomai nuo jų juridinio statuso. Programų akreditacija kas trejus metus būtų privaloma.
Programas akredituos Švietimo ir mokslo ministerijos paskirta institucija kartu su savivaldybėmis, asociacijomis. Akredituotų programų sąrašas būtų skelbiamas sukurtoje informacinėje sistemoje internete.
Dar svarstoma, koks galėtų būti vadinamojo krepšelio dydis. Siūloma nustatyti skirtingus fiksuotus krepšelių dydžius muzikos, dailės, sporto programoms, didesnius krepšelius gautų formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas lankantys vaikai.
Naujas modelis padidins pasirenkamojo švietimo prieinamumą, paskatins pasirenkamojo švietimo programų įvairovę ir kokybę, sudarys galimybę vaikams ir jų tėvams rinktis įdomius ir aktualius užsiėmimus. Kitąmet planuojama modelį išbandyti keliose savivaldybėse, o 2012 metais – įdiegti visoje Lietuvoje, teigiama pranešime spaudai.
Pasak Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko Audriaus Jurgelevičiaus, krepšelio įvedimas neformaliam ugdymui neišspręs visų šio sektoriaus problemų, tačiau leis stabilizuoti švietimo įstaigų finansavimą. „Esminis klausimas kol kas neatsakytas, ar lėšos neformaliam švietimui nebus atimtos iš bendrojo lavinimo mokyklų?“ – teigia A. Jurgelevičius.
ŠMM, ELTA, lrytas.lt ir LŠPS informacija
