Renginio metu dėmesys sutelktas į kolektyvinių derybų, Europos darbo tarybų strategijų ir galimybių, restruktūrizacijos ir gamybos perkėlimo numatymo, socialinės įvairių šalių mediacijos (tarpininkavimo), socialinio mediatoriaus (tarpininko) funkcijos sprendžiant darbo ginčus, klausimus.

Vyko šalių pristatymai apie socialinį dialogą, kolektyvines derybas, Europos darbo tarybas, tarpininkavimą. Dalyviai iš Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Belgijos, Lietuvos dirbo grupėmis, diskutavo, kūrė ateities planus.

 

Primename, kad mediacija (tarpininkavimas) – alternatyvus kolektyvinių ginčų sprendimų būdas – skatinamas ir plačiai naudojamas daugelyje Europos Sąjungos valstybių.

 

Europos socialinis mediatorius (tarpininkas) – nauja sąvoka mūsų profesinių sąjungų atstovams. LR trišalė taryba jau patvirtino Lietuvos tarpininkų sąrašą, tačiau iš esmės socialinio tarpininkavimo taikymas praktiškai neapmąstytas, o iškilus darbo ginčams apskritai užmirštamas.

Seminaro „Europos socialinė mediacija“ dalyviai sužinojo daug naujo iš Belgijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos kolegų patyrimo. Šiose šalyse socialinis tarpininkavimas įprasta ir plačiai naudojama procedūra, padedanti spręsti ginčus, išsaugoti socialinę taiką, neleisti ginčų spręsti vien streikais, daug kainuojančiais visoms šalims.

 

Renginio pabaigoje, šalių atstovai išsakė savo nuomones apie seminarą bei ateities prioritetus:

 

Didžiojoje Britanijoje, steigiant Europos darbo tarybas įmonėje, pradedamos derybos, užtikrinamas tinkamas profesinių sąjungų atstovavimas. Atliekant šį darbą būtina profesinių sąjungų konfederacijos parama, ypatinga svarba teikiama bendradarbiavimui tarp profesinių sąjungų. Europos darbo tarybos atstovauja ne visoms profesinėms sąjungoms, bet jų indėlis svarbus, darbuotojų atstovams privalu taikyti bendrus principus.

 

Lietuvoje tarpininkavimas žengia pirmuosius žingsnius ir realiai dar nevyksta. Profesinių sąjungų atstovai vykdo tarpininkavimo darbą, bet mums reikia nepriklausomų ekspertų. Šią patirtį ir procedūros esmę turėtų suvokti ir darbdaviai, nes šiuo metu, jiem tai nepageidaujama naujiena. Norint, kad tarpininkavimas taptų svarbus ir būtinas visiems socialiniams partneriams, Lietuvoje pradžioje reikėtų surengti keletą gerų streikų.

Pasiūlyta galutinai susitarti dėl sąvokų „tarpininkas“ ir „mediatorius“ vartojimo, Lietuvos atstovai pasisakė už žodį  „tarpininkas“, kaip naudojama įstatyme. Regionuose turėtų rastis tarpininkavimo punktai, juos galbūt reikėtų steigti prie ginčų komisijų.

Vienas iš pagrindinių prioritetų – LPSK turėtų skleisti šią informaciją ir įtakoti, kad tarpininkavimo sąvoka būtų įtraukta į kolektyvines sutartis.

Šiuo metu sudarytas tik tarpininkų sąrašas, o finansavimo – nėra, o tai turėtų tapti ir LR trišalės tarybos reikalu.

Pasiūlyta LPSK įsteigti tarpininko etatą. Jis prisidėtų ir tuo, kad informacija būtų skleidžiama tikslingai.

Domėtis ir naudotis gerąja kitų šalių patirtimi vykstant į šalis, kuriose tarpininkavimo (mediacijos) procedūra tapusi kasdieniu dalyku.

 

Ispanų atstovė, pasakojo, jog jų regiono valdžia finansuoja tarpininko įstaigos veiklą dėl socialinės taikos, nes kiekviena streiko diena daug kainuoja. Tarpininkus skiria socialiniai partneriai (po lygiai darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai). Papildomo atlygio už darbą šie žmonės negauna, tik šiuo atveju, sunku rasti žmogų, kuris skirtų laiko profesinių sąjungų veiklai ir tarpininkavimui. Galbūt verčiau turėti žmogų, dirbantį visu tarpininko etatu, nei penkis visuomenininkus. Labai svarbiu faktoriumi išlieka nuolatinis tarpininkų mokymosi vaidmuo.

Ispanai prioritetais savo šalyje įvardijo Europinio lygio tarpininko posto sukūrimą, juo galėtų naudotis šalys, kur socialinis tarpininkavimas žengia pirmuosius žingsnius, tačiau reikėtų mažinti kultūrų skirtumus, socialinius šalių įstatymus derinant taip, kad jie kuo daugiau atitiktų ES direktyvas.

 

Belgijos atstovai daugiausia dėmesio skyrė streikams, nes jie lemia socialinio tarpininkavimo reikalingumo suvokimą, tokiu atveju streikai taptų lemiama, bet kraštutine priemone, sprendžiant kolektyvinius ginčus.

Belgijoje yra streikų fondas, jo lėšomis palaikomas solidarumas streikuojantiems. Kiekviena streikuojanti įmonė kreipiasi į komitetą, tada gaunamos išmokos streikuojantiesiems. Streikuojančiųjų veiksmų sėkmę lemia tai, kad jei vyksta streikas, streikuotojai gauna streikų premijas, tokiu atveju labai svarbus darbuotojų ir profesinių sąjungų solidarumas.

Svarbu skaidrumas, ypač, kai įsteigta Europos darbo taryba (EDT). Jų nuomone, visose šalyse turėtų būti skirtingų sričių tarpininkavimo ekspertai, ieškantys bendrų ginčų sprendimo būdų, laikui bėgant streikas taptų kraštutine priemone.

 

Seminare dalyvavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Lietuvos chemijos pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos, Lietuvos energetikos darbuotojų profesinių sąjungų federacijos, Lietuvos lengvosios pramonės profesinės sąjungos, Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos, Lietuvos statybininkų profesinės sąjungos, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos, asociacijos „LPSK Jaunimas“ atstovai.

 

parengta pagal

Danutės Šlionskienės

LPSK referentės ryšiams su užsieniu

pateiktą informaciją

 

Renginio akimirkos šiuo adresu:

http://picasaweb.google.lt/kristinatakas/EUROPOSMEDIATORIUSEMINARASVILNIUJE