Apie mokesčių keitimą kol kas nekalbama. „Mokesčių nedidiname, prašau daugiau neklausti šio klausimo“, – tik prasidėjus trumpai spaudos konferencijai sakė premjeras Andrius Kubilius.

Antradienį ministrų kabinetas sutarė siūlyti pensinį amžių pradėti vėlinti nuo 2012 m. moterims kas metus pridedant 4 mėnesius, o vyrams – po 2 mėnesius. Tokiu atveju 65-erių metų pensinio amžiaus riba būtų pasiekta 2026 m.

Šiuo metu moterys į pensiją išeina 60-ies, o vyrai – 62,5 metų.

Vyriausybė taip pat planuoja, kad politikų, pareigūnų, valstybės tarnautojų algų sumažinimas galios ne tik iki šių metų pabaigos, bet ir kitąmet.

„Deja, turėsiu pranešti liūdną žinią savo žmonai, kuri dabar gastroliuoja Japonijoje, kad mano atlyginimo sumažinimas 40 proc. ir toliau liks galioti nelabai apibrėžtam laikui. Mano atlyginimas, kaip ir kitų politikų bei pareigūnų atlyginimai, metų pabaigoje nebus nė kiek padidinti, o sumažinimo galiojimas bus pratęstas toliau“, – sakė A. Kubilius.

Nuo kitų metų siūloma nebeskirti naujų valstybinių pensijų nusipelniusiems gyventojams.

„Pagal dabar galiojančius įstatymus, kasmet galima skirti 15 pirmo ir 45 antro laipsnio valstybines pensijas už nuopelnus valstybei. Taigi Vyriausybė apsisprendė siūlyti Seimui atsisakyti naujų tokių pensijų skyrimo jau nuo kitų metų sausio“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

Pervedimai į privačius pensijų fondus ir kitąmet turėtų išlikti 2 proc. vietoj žadėtų 5,5 proc. Anot A. Kubiliau, jie tokie bus tol, kol „nesibaigs ekonominis sunkmetis“.

Galutinai nesutarė dėl motinystės

Antradienį Vyriausybėje nebuvo galutinai sutarta dėl motinystės (tėvystės) išmokų tvarkos keitimo ir prie šio klausimo ketinama grįžti trečiadienį. Pagal pirminį sumanymą, turėtų būti atsisakoma dabartinės motinystės (tėvystės) išmokų tvarkos, kai pirmaisiais vaiko auginimo metais mokama 100 proc., o antraisiais – 85 proc. buvusio darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei nustatytos „lubos“. Tiesa, jau anksčiau priimtais teisės aktais numatyta, kad motinystės (tėvystės) išmokos nuo liepos mažės 10 proc.

Siūloma leisti tėvams pasirinkti, kiek laiko praleisti su vaiku namuose. Jei jie nuspręstų motinystės (tėvystės) atostogose likti vienerius metus, jiems kas mėnesį būtų mokama 100 proc. buvusios darbo užmokesčio dydžio, bet ne daugiau nei „lubos“.

O jei ir toliau norėtų dvejų metų, tuomet pirmaisiais jie galėtų tikėtis 70 proc., o antraisiais – 40 proc. buvusio darbo užmokesčio dydžio išmokos, bet ne daugiau nei nustatyta maksimali išmoka.

Taip pat ketinama sumažinti galimą didžiausią išmoką. Anksčiau buvo skelbta, kad „lubos” gali būti nuleistos iki 1,5 vidutinio darbo užmokesčio (apie 2200 Lt po mokesčių), tačiau vėliau svarstyta maksimalią išmoką palikti kiek didesnę.

Šiuos pakeitimus siūlyta numatyti nuo kitų metų liepos, kad nenukentėtų dabar besilaukiančios moterys.

Šiuo metu motinystės (tėvystės) išmokų „lubos“ prieš mokesčius sudaro 5850 Lt, o nuo liepos sumažės iki 4680 Lt. Nuo motinystės (tėvystės) išmokų mokami gyventojų pajamų mokestis taikant neapmokestinamąjį pajamų dydį.

Sutaupyti planuoja 2 mlrd. Lt

Šie sprendimai, anot A. Kubiliaus, ateityje leis sutaupyti 1,3-1,5 mlrd. Lt. Per artimiausius dvejus metus biudžeto deficitą ketinama sumažinti 4,5 mlrd. Lt, iš kurių apie 2 mlrd. Lt pajamų tikimasi iš atsigaunančios ir „šešėlinės“ ekonomikos, apie 2 mlrd. Lt ketinama sutaupyti, o dėl likusios dalies dar bus sprendžiama.

Premjero teigimu, tokie sprendimai reikalingi norint sumažinti biudžeto deficitą, kuris šiemet turėtų būti 8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Visą deficitą Lietuva dengia paskolomis.

„Deficitas yra vienintelė priežastis, kodėl auga valstybės skola, o nekontroliuojamai auganti skola, kaip rodo kitų Europos valstybių patirtis, yra didžiausia problema ir didžiausias, liaudiškai tariant, žmonių ilgalaikės gerovės priešas“, – sakė A. Kubilius.