Paliestos aktualios temos:  pedagogų darbo organizavimas, auklėtojų padėjėjų statusas, popierizmo gausa, mikroklimatas, ikimokyklinuko krepšelio įvedimas,  vadovų rotacijos klausimas, pedagogo atsakomybė vaikų traumų atvejais, informacijos stygius… Dalyvavo  LŠPS  Šiaulių susivienijimo pirmininkė Rasa Jasmontienė, LŠPS konsultantas teisiniais klausimais Romas Turonis, ŠMM ikimokyklinio skyriaus specialistė Ilona Grigaravičienė, Šiaulių savivaldybės švietimo skyriaus  vedėjos pavaduotojas ugdymui Rimas Marcinkus, vyr. specialistė Rasa Biknienė. Gausiai susirinko įstaigų darbuotojų atstovai, ikimokyklinių ugdymo įstaigų direktorės.  Diskusijai numatyta posėdžių auditorija nesutalpino visų norinčių dalyvauti, tad teko persikelti į didžiąją savivaldybės posėdžių salę. Sulaukta vietinių TV dėmesio, salėje sėdėjo ir  savivaldybės tarybos  nariai: V.Juškus, A.Kazlauskienė, A.Kavaliauskienė, K.Lementauskaitė, E.Peleckas, V.Vingras, tačiau jų nuomonės ar komentarų taip ir neišgirdome. Ačiū, kad atėjo. Deja, nei savivaldybės tarybos švietimo komiteto pirmininkas J.Pabrėža, nei savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas švietimo reikalams D.Michalenko ikimokyklinukų reikalams laiko nerado.

Auklėtojos – savo darbo grafikų įkaitės
Kodėl negalima sutvarkyti auklėtojų darbo grafikų taip, kad būtų patogu ir auklėtojoms, ir  ugdymo proceso organizavimui ? 
L/d „Voveraitė“ auklėtoja Sigyta Murzienė : „Į auklėtojų darbo specifiką neatsižvelgiama, jų darbo grafikai labai painūs. Pvz.: pirmadienį dirbame nuo pirmos iki vakaro, antradienį – visą dieną, trečiadienį – iš ryto iki pietų, ketvirtadienį – nuo pietų iki vakaro, penktadienį – visą dieną… Kitą savaitę – viskas keičiasi. Kaip registruotis pas gydytoją, nežinant savo darbo grafiko ? kaip planuoti savo laiką šeimai ? Dirbtume visą dieną, tačiau to neleidžia darbo inspekcija, nors varyti „nemokamų atostogų“, grupėse dirbti po vieną, nemokėti atlyginimų, – leidžia…“
Kad darbo grafikai – problema ne tik darbuotojams, bet ir direktorėms, pritarė l/d “Coliukė” direktorė Eugenija Vaičaitytė : „nėra kitos tokios institucijos, kur žmogus nuolat  galvotų, kada jam reikės eiti į darbą“. Kažkada pedagogai dirbo 2 dienas po 10 val., turėjo 1 laisvą dieną. Tačiau darbo kodeksas to daryti neleidžia, nes auklėtojos priklauso kategorijai darbuotojų, turinčių sutrumpintą darbo laiką, tad negalima taikyti suminės darbo laiko apskaitos.
R.Turonis nurodė problemos sprendimo variantą: LR Darbo kodeksas leidžia nustatyti  išimtis kolektyvinėse sutartyse. Kitas galimas sprendimo būdas: Seimui pateiktos DK pataisos, kurias priėmus bus galima taikyti suminę laiko apskaitą visoms darbuotojų kategorijoms.
ŠMM specialistė I.Grigaravičienė įžvelgė grėsmę, kad suminė darbo laiko apskaita gali įtakoti ir darbo laiko ilginimą, tačiau R.Turonis paprieštaravo,  kad sutrumpinta ne darbo diena, o darbo savaitė.
Klausimas liko, ir neaišku, kas padės jį išspręsti.

Sumažintų etatų normatyvų problema
Ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos Šiaulių sk. pirmininkė Florina Varkalienė pripažino, kad Šiaulių savivaldybė mažino įstaigų finansavimą per etatų normatyvus, tad darželiams buvo nuimtos etato dalys nuo bendro pedagogų etatų skaičiaus. Dauguma darželių nuimto etato problemą sprendė kai kurių funkcijų atsisakymu. Tačiau kyla grėsmė, kad nuo rudens auklėtojos nebeteks etato dalies, t.y. 12 min./d. = 1 val./sav., t.y. auklėtojos atlyginimas mažės 40 Lt/mėn.= 500 Lt per metus.
Deja, nė viena valdžia, sumažinusi pedagogų atlyginimų koeficientus ar pasiūliusi kitus išradingus „taupymo“ būdus, ir iš auklėtojų reikalaujanti visų ir net papildomų funkcijų vykdymo, kompensavimo mechanizmo kol kas nesugalvojo…
R.Jasmontienė : „Akivaizdu, kad kuo labiau mažinamas finansavimas, tuo labiau spaudžiami ikimokyklinių įstaigų pedagogai, tuo greičiau auga jų nepasitenkinamas.“
 Auklėtojos neketina susitaikyti su patiriamu spaudimu, sieks naikinamų etato dalių atstatymo.

Muzikos pedagogių ateitis kabo ant plauko
Pareigybių pervardinimai ikimokyklinėse įstaigose verčia nerimauti muzikos pedagoges. Kodėl muzikos pedagogės darželiuose „pakrikštytos“ neformaliojo ugdymo, ministro tvirtintame pareigybių apraše – meninio ugdymo mokytojomis ? Pasirodo,  darželiuose jos gali tapti dailės, šokių, muzikos, judesio ir kt. specialistėmis…
R.Jasmontienė : „Šis akmuo – į savivaldybės švietimo skyriaus ir įstaigų vadovų daržą, nes, jei  žmonės nesupranta situacijos, vadinasi, ji jiems neišaiškinama. Žinome, kad socialiniai pedagogai vaikų globos įstaigose be jokių „ceremonijų“ pervardinti socialiniais darbuotojais, nepaisant nei jų išsilavinimo, nei statuso, tad muzikos pedagogės nerimauja dėl savo ateities ne be pagrindo.“ Į siūlymą išsklaidyti muzikos pedagogių nerimą R.Marcinkus atsikirto: „Asignavimų valdytojos – direktorės, jos privalo tartis su žmonėms įstaigose, drauge spręsti etatų likimą pagal poreikį ir turimas lėšas.“
R.Turonis priminė, kad įstaigos profsąjunga turi kontroliuoti  šį procesą ir reikalauti iš įstaigos vadovo pilno finansinės situacijos išaiškinimo. O vadovai privalo laikytis Darbo kodekso reikalavimų ir,  prieš priimdami sprendimus, galinčius turėti įtakos darbuotojų padėčiai, konsultuotis su darbuotojų atstovais bei gauti jų sutikimą.
Supratome, kad muzikos pedagogų  ikimokyklinio ugdymo įstaigose ateityje  gali ir nebelikti, jei pedagogai su tuo sutiks, nebus pasirengę ginti savo teisių.

Auklėtojų padėjėjos ar valytojos?
Buvusios šeimininkėlės, auklytės, dabar auklėtojų padėjėjos, esančios šalia vaikų visą dieną, už minimalų atlygį ir trumputes atostogas privalo būti vikrios, sveikos, atrodyti estetiškai…  Jos kasdien prisiliečia prie vaiko : padeda auklėtojai ugdymo veiklose, dalyvauja renginiuose, šluosto vaikams ašaras ir pina kasas, lydi į lauką, skaito pasakas prieš miegą, pakeičia auklėtojas.  Jų pareiginio aprašo nėra, – ne pedagoginiai darbuotojai. Auklėtojos padėjėja Jūratė : „Per penkis darbo priešmokyklinėje grupėje metus jaučiuosi baigus pedagoginę mokyklą. Šalia auklėtojų ir vaikų esu visada.  Jei vaikui iškilo problema, – puolu padėti, kibirai ir lėkštės palauks. Didžiausias užmokestis, kai vaikas pasako: „Norėčiau, kad būtum mano mama“.Tokių žodžių nenupirksi…“ Auklėtojos tvirtina, kad padėjėjos dirba su vaikais, o ne vien užtikrina švarą ir higieną grupėje. Jūratė: „Mokslo metų gale jaučiuosi labai pavargusi, juk mes ne tik valome: dalyvaujam ir renginiuose, ir kasdieninėje ugdomojoje veikloje, drauge su vaikais ir vaidinu, ir šoku, visą dieną triukšme… Tų 28 atostogų dienų nepakanka jėgoms atgauti, o dirbame už minimalią algą tikrai ne valytojos darbą…“
I.Grigaravičienė aiškino, kad 2007 m. atlikta studija dėl auklėtojų darbo statuso, pateikti keli variantai, kaip galėtų būti dirbama grupėse: 1) dvi auklėtojos pedagogės+auklėtojos padėjėja; 2) dvi auklėtojos+keliose grupėse dirbanti valytoja; viena auklėtoja+viena padėjėja su pedagoginiu išsilavinimu… Deja, krizė sustabdė šių variantų svarstymą ir įgyvendinimą, nes papildomo finansavimo nėra, o LR Darbo kodeksas nenumato ilgesnės atostogų trukmės nepedagoginiams darbuotojams… 
Nors auklytės vaidmens svarbą  šiuolaikiniame darželyje pabrėžia net  mokslininkai, diskusija dar kartą parodė, kad švietimo darbuotojų pareiginės funkcijos labiausiai neatitinka valstybės nustatomo atlygio.

Specialiojo ugdymo pedagogai diskriminuojami
Darželių specialiojo ugdymo pedagoges vargina popierizmas, sudėtinga vaikų specialiųjų poreikių vertinimo tvarka, per didelis vaikų skaičius etatui, ydinga darbo apmokėjimo sistema. Nepaisant sudėtingesnio darbo, jų atlyginimai sumažinti labiausiai.  Specialiojo ugdymo plėtros programos, finansuojamos iš EU lėšų, nepasiekia darželių : specialistų aplinka modernizuojama tik mokyklose, o ikimokyklinių įstaigų specialistų kabinetai seniai neatitinka ugdymo standartų, nėra darbo priemonių…

Specialieji pedagogai pabrėžė, kad dialogas su ŠMM vyksta labai sunkiai :  ne kartą raštais kreiptasi dėl vienašališko problemų sprendimo, tačiau atsakymo sulaukta tik po dviejų mėnesių, savivaldybės administracija apskritai tyli.
I.Grigaravičienė patikino, kad ŠMM dirbanti darbo grupė svarsto vaikų skaičiaus klausimo mažinimą, apmokėjimo tvarkos  bei atestacijos nuostatų pakeitimus, tačiau išvados dar neaiškios.
Spec.pedagogės toliau atakuos raštais ŠMM, dar aukštesnes institucijas, tačiau Šiaulių savivaldybės administracijos karčiai paklausė : ar labai daug sava savivaldybė „sutaupė“, atimdama iš 40 ikimokyklinių spec.pedagogių žymiai daugiau, nei iš kitų miesto pedagogų?

Geroji žinia – ikimokyklinuko krepšelis ?
I.Grigaravičienė informavo, kad ruošiamasi nuo sausio 1 d. įvesti ikimokyklinuko krepšelį, kuriame  spec.poreikių vaikams ketinama skirti  35% (migrantų vaikams 30%) daugiau lėšų, nei eiliniam vaikui. Ikimokyklinuko krepšelio lėšomis numatyta apmokėti 4 pedagogines val. valstybinėje ar  privačioje ikimokyklinėje įstaigoje. Kaip bus apmokamos likusios darbo su vaiku val. – kol kas neaišku.

Kodėl trūksta informacijos apie EU finansuojamus projektus?
Ikimokyklinių įstaigų pedagogai nori dalyvauti projektuose, gauti informaciją. I.Grigaravičienė tikino, kad ŠMM tik inicijuoja ir rengia projektus, R.Marcinkus – kad daugumoje projektų, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros programoje savivaldybė dalyvauja tik partnerio teisėmis. Kas nusprendžia projektų dalyvius, – liko neaišku. Todėl pedagogės nori rasti informaciją apie visus vykdomus  projektus, jų dalyvius, įsisavinamas lėšas ir t.t. Šiaulių savivaldybės tinklalapyje. Mat, švietimo skyriaus projektų ir programų skiltyje tebekabo 2006 m. projekto nuostatai… Kritikuotas ir savivaldybės tinklalapis, kuriame trūksta informacijos, pvz. : pareigūnų, specialistų pareigybių aprašų, skyrių nuostatų. Pasiūlyta Švietimo skyriui turėti savo tinklalapį. Mat, ŠMM atstovė informavo, jog visus ikimokyklinių įstaigų darbuotojus numatoma mokyti naudotis moderniomis IK technologijomis, – tad besidominčių miesto švietimo sistemos reikalais vis daugės.

Popierizmas plinta kaip liga 
Rudenį ministerija žada pateikti pavyzdinį būtinų ikimokyklinės įstaigos dokumentų sąrašą, tačiau kol kas Šiaulių darželiuose popierizmo labai daug. R.Turonis : „popierizmas–neišnaikinamas blogis, siaučiantis kaip kiaulių gripas. Nors ministro reikalavimo įsivertinti darbą nėra, vadovai be popieriaus neapsieina, prigalvoja įvairių „popieriaus dauginimo“ būdų. Pamirštama, kad dirbančiam žmogui galioja nekaltumo prezumpcija : jei nusiskundimų jo darbu nėra, – pedagogas dirba gerai. Kompetencijų aplanko kaupimas, – paties pedagogo reikalas, niekas negali  primesti, ką  kaupti, o ko ne.
Švietimo sk. specialistė R.Biknienė sutiko, kad problema yra.
R.Jasmontienė pasiūlė kaupti skubią informaciją apie nereikalingus dokumentus ikimokyklinėse įstaigose, nes prieš metus surinkta informacija iš mokyklų parodė, jog dauguma „privalomų“ popierių sukuriama vietose.

Diskusija sumažino baimes
R.Marcinkus pripažino, kad pozityvus diskusijos tonas išsklaidė daug vyraujančių darbuotojų-direktorių-valdininkų baimių. R.Marcinkus  tikino, kad Šiaulių švietimo skyriaus specialistai pasiruošę diskutuoti su kiekvienos įstaigos profesine sąjunga, specialistų grupe ir spręsti konkrečias jų problemas. Nuo rudens Švietimo skyriaus specialistų komanda važinės po darželius ir kalbėsis su pedagogais. R.Biknienė apgailestavo, kad dažnai pedagogai savo įstaigose bijo kalbėti ir vengia  konkrečiai įvardinti problemas. I.Grigaravičienė siūlė  visas problemas aptarti su profesinėmis sąjungomis, pateikti raštu.
R.Jasmontienė : darbuotojų baimes galima suprasti, tačiau niekas, atėjęs „iš šono“, jų problemų neišspręs, tik vieningai keliant klausimus sulaukiama atsakymų. Visada buvo, yra ir bus įvairių darbuotojų, įvairių vadovų. Reikia pereiti nuo hierarchinės priklausomybės prie kolegialaus, bendruomeniško, partneriško bendradarbiavimo.  Švietimo įstaigoje tai būtina, nes savo bendravimo pavyzdžiu mes mokome tėvus ir vaikus.

Pokyčiai – neišvengiami
Ką davė ši diskusija?
1) gaivus gūsis pūstelėjo dulkes nuo ikimokyklinių įstaigų problemų;
2) atsirado vizijos, kaip norėtųsi dirbti ir sugyventi ikimokyklinėje įstaigoje, apmatai;
3) iškelti rūpimi klausimai, nors dėl atsakymų dar teks pakovoti…

Kaita neišvengiama, ji vyksta visur, nuolat. 
Svarbiausia dalyvauti : bandyti keisti ir keistis.  Atvirai, be pykčio

Vaizdo įrašas

06 04 Šiaulių TV žinių įrašas  (nuo 03:54 – 06:12 min.)

http://www.stv.lt/index.php/lt/pages/view/?item_id=43&id=2&vid=278

Daiva Kavaliauskienė,
Šiaulių ŠPSS ikimokyklinių pedagogų PS pirmininkė

 

www.svietimoprofsajunga.lt