Tokius duomenis gavo ekonomistas Romas Lazutka, detaliai išnagrinėjęs statistiką, kaip gyvena vargingiausi šalies piliečiai.
„Žinoma, kad šiems žmonėms reikėtų daugiau pinigų maistui, bet, matyt, to neleidžia padaryti kitos būtinosios išlaidos, pavyzdžiui, būsto išlaikymas, juk reikia susimokėti už elektrą, vandenį. Jeigu bet kokiam žmogui pasakytume, kad per mėnesį reikia prasimaitinti už 100 Lt arba 3 Lt per dieną, ko gero, tai pasirodytų sudėtinga. Pavyzdžiui, aš neįsivaizduoju, kaip tai galima būtų padaryti“, – DELFI sakė ekonomistas.
Vidutiniškai per mėnesį vienas Lietuvos gyventojas skiria 230 Lt.
Jo teigimu, 5 proc. šalies gyventojų sudaro per 130 tūkst. „Tai nėra pavieniai individai“, – sakė R. Lazutka.
Vidutiniškai šalyje vienam namų ūkių nariui teko 991 Lt pajamų, tai yra 5,3 karto daugiau nei gavo šie skurdžiausi gyventojai.
Ekonomistas, nagrinėjęs 2008 m. statistinius duomenis, nes naujesnių nėra, laikosi nuomonės, kad krizės metu augo ne tik pašalpos gavėjų skaičius, bet ir asmenų, kurių pajamos buvo labai mažos.
Trys ketvirtadaliai skurdžiausių šalies gyventojų gyvena kaime. Kas trečias iš šių suaugusių asmenų dirba samdomąjį darbą, dešimtadalis ūkininkauja, bedarbiai sudaro 15 proc., panašios dalies užimtumo statusas tyrimo metu nenustatytas.
Maždaug pusę pajamų skurdžiausi šalies gyventojai gauna iš darbo, kitą pusę – iš socialinės paramos. Apie 7 proc. tokios šeimos pajamų sudaro parama iš kitų namų ūkių.
36 proc. iš gaunamų socialinių išmokų sudaro pensijos, 30 proc. – socialinės išmokos šeimai ir vaikams, 23 proc. socialinės išmokos neįgaliesiems.
Tyrimo duomenimis, 37 proc. vargingiausių namų ūkių turi 1 arba 2 vaikus, 35 proc. vaikų neturi, o tris ir daugiau vaikų turi 28 proc.
„Galima sakyti, kad tarp skurdžiausių žmonių daug yra kaime gyvenančių pensininkų, kurie turi išlaikytinių. Taip pat, matyt, kad tarp šių gyventojų bus daug vienišų mamų, kurios kad ir dirba, bet gauna minimalią algą arba dirba ne visą darbo dieną“, – svarstė ekonomistas.
Rasa Lukaitytė, www.DELFI.lt