Anot Valstybės kontrolės, plano įtaką darbo vietų išsaugojimui buvo minimali, nes plane numatyti tikslai nebuvo pasiekti – priemonės nesustabdė didėjančio įmonių bankrotų skaičiaus, spartaus nedarbo augimo Lietuvoje.
Anksčiau ūkio ministras Dainius Kreivys teigė, kad dėl ekonominio skatinimo plano verslui pavyko išsaugoti apie 30 tūkst. darbo vietų. Esą šis skaičius iki 2010 m. pabaigos turėtų siekti 100 tūkst.
Šiuo metu oficialiai nedarbo neturi 326,4 tūkst. darbingų šalies gyventojų.
„Ūkio ministerijos vykdomos Ekonomikos skatinimo plano priemonės, skirtos smulkiajam ir vidutiniam verslui, iš esmės buvo svarbios ir reikalingos, tačiau esant ekonominei krizei jos yra nepakankamai veiksmingos dėl per ilgai trunkančio jų įgyvendinimo ir palyginti nedidelių verslą pasiekusių kreditų sumų,“ – teigia valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, apibendrindama valstybinio audito ataskaitą, kurioje vertinama, kokią įtaką smulkiajam ir vidutiniam verslui 2009 metais padarė Ekonomikos skatinimo plano (ESP) priemonės.
Valstybiniai auditoriai teigiamai įvertino siekį plėsti verslo finansavimo galimybes, nes įmonėms stinga lėšų veiklai plėtoti, o skolinimosi galimybės yra sumažėjusios. Įgyvendinant verslo finansavimo galimybių išplėtimo priemones, kredito įstaigoms numatyta skirti papildomų piniginių išteklių, kuriuos jos turėjo išskolinti smulkaus ir vidutinio verslo subjektams. Tuo tikslu numatyta teikti paskolas, valstybės garantijas už paskolas ir dalinai kompensuoti paskolų palūkanas. Iš Ekonomikos skatinimo plane verslo galimybėms išplėsti numatytų 2,1 mlrd. Lt 2009 metais ūkio ministro įsakymais paskirstyta 1,2 mlrd. Lt, o rinką faktiškai pasiekė 155 mln. Lt. Šios priemonės praėjusiais metais patenkino tik labai nedidelę kreditų poreikio dalį ir negalėjo atstoti bankų skolinimo sumažėjimo, kuris 2009 m. sudarė apie 4,99 mlrd. Lt., todėl šių priemonių sukurta nauda negalėjo iš esmės pakeisti bendros ekonominės padėties Lietuvoje.
Siekdama gerinti verslo sąlygas Vyriausybė įsipareigojo iki 2011 m. pabaigos nacionalinę administracinę naštą verslui sumažinti 30 proc. Žadėta naikinti nebūtinus teisės aktus, mažinti besidubliuojančių ir kontroliuojančių institucijų skaičių, sumažinti verslininkų išlaidas mokesčių, darbo santykių, statistikos ir kitose srityse. Vadinamoji Saulėtekio komisija pateikė Vyriausybei 55 pasiūlymus biurokratinei naštai mažinti, tačiau iš jų 2009 metais įgyvendinti tik 8, todėl verslo aplinka keičiasi lėčiau, nei norėtų verslo subjektai, teigiama kontrolės pranešime.
Išanalizavę Ekonominio skatinimo plano įtaką darbo vietų išsaugojimui auditoriai konstatavo, kad ji – minimali, nes plane numatyti tikslai nepasiekti – priemonės nesustabdė didėjančio įmonių bankrotų skaičiaus, spartaus nedarbo augimo Lietuvoje. Be to, Ūkio ministerija nenustatė vertinimo kriterijų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti, kokią įtaką darbo vietų išsaugojimui turės ESP, o kiek darbo vietų išsaugos patys verslininkai. Didesnį ekonomikos atsigavimą užtikrintų naujų darbo vietų kūrimas. Šį prioritetą Ūkio ministerija numatė 2010 metų prioritetiniuose darbuose.
Valstybiniai auditoriai taip pat turėjo pastabų dėl to, kad daugelis ESP numatytų priemonių deklaratyvios, nėra kriterijų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti ar apskaičiuoti jų vykdymo rezultatą. Kaip gerąją praktiką auditoriai išskyrė Ūkio ministerijos viešumo siekį – kaip įgyvendinimo kontrolės ir savikontrolės įrankį.
Valstybės kontrolė, atsižvelgdama į tai, kad Vyriausybė 2010 m. vasario mėnesį vienu iš veiklos prioritetų 2010 metais patvirtino darbo vietų kūrimą, nedarbo mažinimą ir ekonomikos skatinimą bei numatė šio prioriteto strateginį tikslą – realiai skatinti ūkio atsigavimą ir padėti pamatus ilgalaikiam augimui, rekomendavo Ūkio ministerijai numatyti konkrečias verslumo ir ekonominio skatinimo priemones ir nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinamas numatytų priemonių vykdymas, parengti stebėsenos ir kontrolės sistemą, užtikrinančią priemonių vykdymo rezultatų pagrįstumą ir viešumą. Pasiūlyta imtis priemonių, kad mažoms ir vidutinėms įmonėms būtų suteikta galimybė skolintis pigiau.
DELFI