Nauja mokytojų darbo apmokėjimo sistema, kuri įsigaliojo šiais metais, privedė prie daugelio mokytojų pajamų sumažėjimo ir padidino mokyklų vadovų galias. Ikimokyklinio ugdymo sričiai sunkiai smogė decentralizacija ir lėšų nukarpymai, vykdomi nacionaliniame lygmenyje, kurie privedė prie neapmokamų atostogų ir vėluojančių užmokesčių. Šie Lietuvos vyriausybės žingsniai buvo daromi neužtikrinant deramą konsultavimo procesą su socialiniais partneriais švietime. Aukštųjų mokyklų profesinės organizacijos buvo taip pat pašalintos iš debatų dėl aukštojo mokslo reformos, kuri, tikėtina, neigiamai paveiks dėstytojų darbo sąlygas.
Šiame kontekste, PES,
• Atsižvelgiant į švietimo politiką, kuri koordinuojama Europos Sąjungos lygmenyje nuo 2000 m., remiantis visaapimančia Lisabonos Strategija (dabar EU2020);
• Atsižvelgiant į paskutines pagrindines žinias dėl Švietimo ir Mokslo, paskelbtas Europos Sąjungos Tarybos (vasario 19-ąją 09, 6666/09), atkreipiant ypatingą dėmesį į tai, kad „ypač ekonominio sunkumo laikais pagrindinė strateginė reikšmė – išlaikyti atviras ir efektyvias, aukštos kokybės švietimo ir mokymo sistemas (…) turi ir toliau būti pabrėžta.” ;
• Atsižvelgiant į paskutines Europos Sąjungos Vadovų Tarybos Europos Sąjungos pirmininkavimo išvadas (19/20 kovo 9-ąją), kurios patvirtino, kad prioritetas turi būti suteiktas tinkamoms investicijoms į švietimą (7880/09: 16);
• Atsižvelgiant į tai, kad orios darbo sąlygos ir geros karjeros galimybės mokytojams yra plačiai pripažintos, kaip būtinos sąlygos aukštai švietimo sistemos kokybei;
• atsižvelgiant į tai, kad bet kokia politika, kuri turi įtakos mokytojų darbo sąlygoms turi būti bendrai suderėta su visomis mokytojų organizacijomis;
1. Primygtinai siūlo Lietuvos vyriausybei įvertinti naujos darbo apmokėjimo sistemos poveikį ir nedelsiant atkreipti dėmesį į darbo užmokesčio problemas, su kuriomis susiduria švietimo darbuotojai nepakankamai finansuojamose švietimo srityse;
2. Kviečia Lietuvos vyriausybę ir švietimo darbdavių organizacijas Lietuvoje pradėti visapusį ir tvarų dialogą su mokytojų organizacijomis, apimant visus mokytojų, akademinio personalo ir tyrėjų darbo sąlygų aspektus. Tai būtų įmanoma įvykdyti, įkuriant nacionalinį instituciją, skirtą socialiniam dialogui švietime;
3. Ragina Lietuvos vyriausybę kartu su socialiniais partneriais visuose sektoriuose koordinuoti pastangas siekiant sumažinti nacionalinio biudžeto išlaidas, pasidalinant kolektyvinės ekonominės ir finansinės krizės kaštų naštą;
4. Dar kartą išreiškia savo pilną palaikymą Lietuvos mokytojams ir jų profesinėms sąjungoms LŠMPSF, LŠDPS, LMPS ir KMPS.
Pan-Europinės Struktūros vardu,
Ronnie Smith
prezidentas
www.svietimoprofsajunga.lt