Melas Nr. 1. Klaidindamas visuomenę, kad Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) nepasitikėjimas juo yra grynas politikavimas, G. Steponavičius pademonstravo, kad neskaitė arba perskaitęs nesuvokė kas yra parašyta profesinės sąjungos pareiškime. Jame yra išdėstytos konkrečios problemos, kurias įvardino ne tik švietimo darbuotojai, bet valstybinis auditas savo ataskaitoje apie vykdomą švietimo reformą, ir kurių sprendimą stabdo Švietimo ir mokslo ministerijos vadovo nenoras kalbėtis su kitais švietimo subjektais, tarp jų ir profesinėmis sąjungomis.
Melas Nr 2. G. Steponavičius negalėdamas konstruktyviai paneigti jam keliamų pretenzijų, ėmė blefuoti: „…šiandien aš matau nemaža dalimi profsąjungas kaip politikų įrankį ir šiandieninė profsąjunga, kuri išėjusi į „kovos kelią“, iš esmės puikiai įsipaišo į visą opozicijos destruktyvią veiklą Seime“. Norime informuoti poną G. Steponavičių, jog pagal LR Profesinių sąjungų įstatymą profesinės sąjungos yra savanoriškos, savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios ir ginančios darbuotojų profesines darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. Apie jokį Lietuvos švietimo profesinės sąjungos dalyvavimą politinėje veikloje neužsimenama ir organizacijos įstatuose. Taip pat norime informuoti, kad Lietuvos švietimo profesinės sąjungos taryboje, kuri paskelbė nepasitikėjimą ministru, yra įvairioms politinėms partijoms priklausančių žmonių (tarp jų ir Liberalų sąjūdžiui) ir apie kokią vienos ar kelių politinių partijų įtaką priimamiems sprendimams gali kalbėti tik piktavalis arba visiškai nieko darbuotojų atstovavimo klausimais nesigaudantis žmogus.
Melas Nr. 3. G. Steponavičius melagingai pabrėžė, jog su minėta profsąjunga (LŠPS) buvo bandoma vykdyti dialogą, tačiau ji pati nesutaria su kitomis keturiomis profsąjungomis. Be to, profsąjungai esą neįtiko ir ŠMM pasiūlytas atskiro bendravimo formatas. LŠPS visada tvirtino, tvirtina ir toliau tvirtins, kad yra pasiruošusi kartu atstovauti mokytojų interesams su visomis švietimo profesinėmis sąjungomis, kurių, beje, yra šešios. Ši nuostata ne kartą tiek žodžiu, tiek ir raštu buvo perduota G. Steponavičiui. Tačiau tik tenkindamas vieno neskaidria finansine veikla pagarsėjusio profsąjunginio veikėjo įnorius, G. Steponavičius atsisakė LŠPS atstovus įtraukti į ŠMM suformuotas darbo grupes. Kitos švietimo profesinės sąjungos neprieštarauja bendroms deryboms, todėl LŠPS nesutinka bendrauti su Švietimo ir mokslo ministerija kažkokiu išskirtiniu būdu, nes LR Konstitucija numato visų profesinių sąjungų lygiateisiškumą.
Melas Nr. 4. G. Steponavičius BNS agentūrai pamelavo, kad šalyje profesinės sąjungos atstovauja 80 procentų švietimo darbuotojų. Norime informuoti ministrą, kad net skaitlingiausia švietimo darbuotojams atstovaujanti LŠPS, esanti Lietuvos švietimo ir mokslo federacijoje su Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu, jungianti apie 9000 narių, kas sudaro vos 12 procentų švietimo darbuotojų. Taip pat, teisinį išsilavinimą turinčiam G. Steponavičiui norime priminti, kad pagal LR Konstituciją profesinės sąjungos atstovauja ne savo nariams, o visiems darbuotojams.
Melas Nr. 5. Ministras demagogiškai ragino profsąjungą permąstyti savo sprendimus. „Geriausias būdas visuomet yra šnekėtis, o ne daryti ultimatyvius pareiškimus“, – teigė jis. Nepasitikėjimo paskelbimo išvakarėse G. Steponavičius pranešė, kad gegužės 12 d. pageidauja susitikti su LŠPS atstovais. Į susitikimą su ministru buvo pasiruošę atvykti apie 30 profesinės sąjungos aktyvo narių, tačiau susitikimo dieną ryte, nenurodydamas jokių motyvų, ministras susitikimą atšaukė. Neoficialiomis žiniomis tai padaryti jį paskatino griežtas profesinės sąjungos nusistatymas skelbti nepasitikėjimą.
LŠPS veiksmus gegužės 12 d. interviu duotame Žinių radijui, netiesiogiai palaikė ir ministras pirmininkas Andrius Kubilius. Teigdamas, kad pasitiki ministru G. Steponavičium, bet kartu ir pabrėždamas, kad palankiai vertina konstruktyvią profesinių sąjungų, kurios dalyvavo pasirašant Nacionalinį susitarimą, nuomonę. LŠPS, būdama Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos nare, dalyvavo rengiant ir pasirašant Nacionalinį susitarimą. O profesines sąjungas, kurios buvo nuošalyje nuo šio proceso, A. Kubilius įvertino kaip organizacijas, kurioms smagiau ieškoti trūkumų, nei solidžiai atstovauti mokytojų interesams. Būtent vienos iš tokių profesinių sąjungų vadovo įgeidžius ėmė tenkinti G. Steponavičius.
Keista yra tik tai, kad LR Vyriausybės vadovas pasitiki jau ne kartą įvairiomis progomis apsimelavusiu politiku.
LŠPS informacija
www.svietimoprofsajunga.lt