Bus modernizuojamas valstybės valdymas, tobulinama kova su korupcija, rūpinamasi struktūrine socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos, švietimo ir energetikos sričių pertvarka, o šalies visuomenė telkiama kurti pažangos viziją „Lietuva 2030“.
Ataskaitą pristatęs Premjeras Andrius Kubilius pažymėjo, kad suvaldyta krizė, stabilizuoti viešieji finansai, pasiektas proveržis energetikos srityje, užkirstas kelias elektros energijos tarifų vartotojams nepagrįstam didinimui, atsisakyta LEO LT.
“2009 metais buvo susitelkta prie strateginių iššūkių – užtikrinti sklandų energetikos ūkio funkcionavimą uždarius Ignalinos atominę elektrinę, apsaugoti vartotojus nuo staigaus elektros brangimo, pradėti planuoti naujos atominės elektrinės statybą ir padėti pagrindus Lietuvos energetikos sistemų integravimui į ES sistemas”, – sakė Vyriausybės vadovas.
Pradėta rengtis įgyvendinti naujos atominės elektrinės projektą. Siekiant atskirti monopolines veiklas, liberalizuoti rinką ir taip užtikrinti vartotojams galimybę apsirūpinti elektros energija už konkurencinę kainą, įsteigta ir pradėjo veikti Lietuvos elektros birža. Nuo 2010 m. sausio 1 d. veikia “Nordpool” modeliu pagrįsta elektros birža. Priimtas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymas, užkertantis kelią elektros energetikos įmonių turto vertės ir elektros energijos tarifų vartotojams nepagrįstam didinimui.
Ataskaitoje pažymėta, kad sėkmingai įgyvendinta aukštojo mokslo reforma, modernizuotas valdymas ir finansavimas. 2009 metais pradėta įgyvendinti aukštojo mokslo reforma, kurios tikslas – pertvarkyti aukštojo mokslo sistemą, kad ji garantuotų aukštą studijų kokybę, modernizuoti valstybinių universitetų valdymą, pertvarkyti studijų finansavimo sistemą, optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą.
Be kita ko, pažymėta, kad inicijuota valstybės valdymo pertvarka, sumažintas biurokratinis aparatas. Nuo 2009 metų pradžios pradėtos planuoti reikšmingos sisteminės pertvarkos valstybės valdymo srityje – atliktas visų Vyriausybės įstaigų veiklos auditas bei išlaidų efektyvumo analizė, atsisakyta nereikalingų funkcijų, sumažintas biurokratinis aparatas, šalinant nereikalingas grandis, pradėta strateginio planavimo ir biudžeto sudarymo pertvarka.
Pirmiausia pertvarkyta Vyriausybės kanceliarija. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. 5 procentais sumažintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis; diferencijuotai sumažinti valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbo užmokesčio fondas sumažintas 8 procentais, mažėjo bazinė alga. Ministro Pirmininko ir ministrų reprezentacinės išlaidos sumažintos 57 procentais, atlyginimai Seimo ir Vyriausybės nariams sumažinti 36 procentais, nors 2009 metais Lietuvoje atlyginimai vidutiniškai sumažėjo 8,7 procento (valstybės sektoriuje – 10,4 procento).
“Įgyvendinamas ekonomikos skatinimo planas. Svarbiausi ekonomikos skatinimo veiksmai šioje srityje praėjusiais metais buvo verslo finansavimo galimybių išplėtimas, pasirengimas įgyvendinti pastatų energetinio efektyvumo didinimo (daugiabučių namų atnaujinimo) programą, spartesnis ES struktūrinės paramos panaudojimas, verslo aplinkos gerinimas bei eksporto ir investicijų skatinimas. Pavyko pasiekti labai gerų rezultatų panaudojant ES paramą. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, pagal 2007-2013 ES struktūrinių fondų lėšų išmokėjimą pagal ES valstybės narės Europos Komisijai pateiktas mokėjimo paraiškas Lietuva yra tarp ES valstybių narių lyderių”, – rašoma ataskaitoje.
Pagal ją, įgyvendinama ambicinga sveikatos apsaugos sistemos pertvarka, užtikrintas socialinių išmokų mokėjimas sunkmečio laikotarpiu. Socialinėje srityje imtasi subalansuoti pinigų srautus ir Valstybinio socialinio draudimo biudžetą. Pernai daug dėmesio skirta numatytiems antikriziniams veiksmams įgyvendinti, siekiant sumažinti deficitą ir užtikrinti numatytų išmokų mokėjimą. Priimant šiuos sprendimus siekta, kad visi išmokų gavėjai solidariai pasidalytų naštą ir būtų apsaugotos pažeidžiamiausios gyventojų grupės. Kova su nedarbu tapo svarbiausiu socialinės politikos prioritetu.
Tarp Vyriausybės pasiekimų – atlikti reikšmingi kovos su korupcija darbai, iš esmės pertvarkyta viešųjų pirkimų sistema. Siekiant didesnio viešumo ir skaidrumo, visos valstybės institucijos įpareigotos interneto svetainėse skelbti rengiamų teisės aktų projektus, taip pat už valstybės ir savivaldybių lėšas atliktus tyrimus, jų atlikimo kainas, informaciją, susijusią su institucijai skirtų biudžeto asignavimų panaudojimu.
Pasirašytas Nacionalinis susitarimas – pirmasis tokio pobūdžio intensyvaus ir atviro Vyriausybės ir socialinių partnerių dialogo dokumentas, padėjęs pamatus naujos kokybės politinei kultūrai Lietuvoje, pažymima Vyriausybės ataskaitoje.
RESPUBLIKA
ELTA
